Kremliaus pradėtas karas Ukrainoje, pasak INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, apnuogino Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvos, energetinį pažeidžiamumą – atskleista didžiulė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir geopolitiškai nestabilių jo tiekėjų, taip pat nepakankama vietinės elektros energijos generacija iš alternatyvių išteklių.
„Karas privertė visą Europą keistis, paspartinti investicijas į žaliąją energetikos transformaciją. Toks neišvengiamas ir staigus persiorientavimas – ekonomiškai skausmingas, brangus ir nepatogus, tačiau po šios „šoko terapijos“ visas regionas taps gerokai atsparesnis, žalesnis, tvaresnis ir konkurencingesnis.
Europa sparčiai investuoja į infrastruktūrą, statosi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus ir plečia energetinių žaliavų tiekimo alternatyvų skaičių“, – kalbėjo ekonomistė.
Rizikos nedingo, o vien tik saugyklų neužteks?
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad praėjusi žiema buvo kaip niekad palanki mūsų regionui, o tai palengvino užkrautą energetinę naštą.
„Praėjusią žiemą ir gamta buvo teisingoje fronto pusėje. Šilti orai leido išnaudoti palyginti nedaug dujų atsargų, tad ir pasiruošimas būsimam sezonui vyko itin sklandžiai. Žiemai baigiantis, saugyklų užpildymo gamtinėmis dujomis lygis Europos Sąjungoje siekia 6–4 proc. – tokį aukštą užpildymą šaltuoju sezonu per pastarąjį dešimtmetį stebėjome tik 2020 m., kuomet Europoje buvo fiksuota šilčiausia žiema per visą temperatūrų stebėsenos istoriją nuo 19 a. vidurio.
Šiuo metu Europos šalių dujų saugyklų užpildymo lygis siekia daugiau nei 90 proc., šį lygį šiemet pasiekėme kaip niekad anksti, tad ateinančio šaltojo sezono laukiame šiek tiek ramiau“, – teigė pašnekovė.
Kad šios žiemos laukimas gali būti šiek tiek ramesnis, antrina ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Šiuo metu nematau labai didelių struktūrinių rizikų, dėl kurių turėtų kilti dujų arba elektros kainos. Tiesa, momentinių rizikos veiksnių yra. Vienas iš jų yra nerimas dėl to, kad gali streikuoti dalis darbuotojų Australijos dujų gamyklose. Nes tai atitinkamai gali paveikti pasaulinę dujų pasiūlą.
Tad, aš manau, kad tokių momentinių elektros ir dujų kainų šuolių iki šildymo sezono pradžios dar gali būti dėl tokių netikėtų veiksmų. Bet, jeigu vertintumėme struktūriškai, tai aš rizikų šį kartą nematau. Ir tam yra kelios priežastys“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Pasak jo, viena iš priežasčių, galinti nulemti nuosaikesnę nuotaiką energetikos sektoriuje, yra prastėjanti Kinijos ekonomika ir tai, kokią įtaką bus atliekama euro zonai.
„Kinijos ekonominiai rodikliai labai sparčiai blogėja, ypatingai vartojimo ir statybų segmentuose. Ir tai jau daro labai aiškų poveikį ir duoda labai negiamą smūgį Vokietijos ir euro zonos pramonei, kurios rodikliai, nors ir stabiliai, tačiau blogėja.
Kadangi pramonė yra didžiausias dujų vartotojas Europoje, ta pramonės recesija, kuri pastaruoju metu tik gilėja, ji automatiškai lems, kad dujų poreikis Europoje, tikėtina, artimiausiu metu neturėtų kilti, dėl to neturėtų kilti ir elektros kaina“, – svarstė pašnekovas.
Tiesa, ekonomistas įvadija, kad Europa tinkamai apsirūpina energetiniais ištekliais prieš šaltąjį laikotarpį, tačiau rizikų visuomet sukelti tai, kokie orai vyraus šią žiemą.
„Vienintelis dalykas, kurio neįmanoma šiuo metu prognozuoti ir dėl ko gali iš tiesų pakilti dujų, elektros ar šildymo kainos Europoje ir Lietuvoje – tai orai.
Jeigu atsitiktų taip, kad šitas šaltasis periodas Europoje bus šaltesnis negu, tarkime, įprastai metais, galbūt bus patiriamas tam tikras spaudimas dėl dujų ir elektros kainų.
Tačiau, vertinant situaciją iš ekonomikos aktyvumo pusės, galima pastebėti, kad aktyvumas turėtų išlikti gana žemas, o pramonėje situacija blogės ir dėl Kinijos problemų, o tai labai ribos dujų kainų augimo galimybes“, – apie prognozes rinkoje kalbėjo ekonomistas.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad Europos šalims vien saugyklų turinio nepakanka. Kad ištvertų žiemą, būtinas ir tiesioginis apsirūpinimas dujomis ir čia šalys turi pasirūpinti jų tiekimu.
„Suskystintų dujų rinkai didelę įtaką daro Tolimųjų Rytų valstybių apetitas. Jei paklausa ten pašoktų, tektų konkuruoti ir tai kilstelėtų kainas. Ypač kai energetikos nešėjų, tame tarpe ir dujų pasiūla reaguoja į OPEC+ kartelio užgaidas ir sprendimu.
Be to, Europos energetinė transformacija dar vyksta ir infrastruktūros diegimo pagreitis, atitikimas planams, įvairūs gedimai, trikdžiai ir kiti nenumatyti atvejai taipogi gali paveikti šalių galimybes užsitikrinti tiekimą sudėtingiausiu momentu. Apibendrinant, galima jaustis ramiau nei pernai dėl solidaus jau pasiektų dujų atsargų saugyklose lygio, tačiau, kadangi kalbame apie neefektyvią, monopolizuotą ir geopolitiškai nestabilią iškastinio kuro rinką, neapibrėžtumo židinių ir rizikų apstu“, – apibendrino ekonomistė.
Vardija, kokių šildymo kainų galime tikėtis
„Vilniaus šilumos tinklų“ klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sako, kad dabartinis pasirengimas šaltajam laikotarpiui nuteikia pozityviau nei pernai, o naujas rinkos žaidėjas – Vilniaus kogeneracinė jėgainė – taip pat turi nulemti, kad priklausomybė nuo dujų taps menkesnė.
„Šildymo sezono metu sunaudodavome apie 60 proc. dujų. Palyginti su kitais miestais, buvome pakankamai stipriai nuo jų priklausomi, dėl situacijos rinkoje pernai netgi naudojome mažasierį mazutą. Tačiau šiemet jau esame įsigyję praktiškai virš 40 proc. pigesnių dujų nei pernai. Kita gera žinia – į rinką ateinanti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri pakeis mūsų kuro sudėtį gamyboje.
Tad jeigu mes ankstesniais metais šaltuoju žiemos metu sunaudodavome 60 proc. dujų, tai su Vilniaus kogeneracinės jėgainės atėjimu dujų santykis liks tik apie 10–15 proc., priklausomai nuo temperatūros, visa kita bus biokuras ir, ką Vilniaus kogeneracinė jėgainė degina, tai šiukšlių atliekos. Kita gera žinia, kad biokuras taip pat atpigo“, – kalbėjo L. Jakubauskas.
„Vilniaus šilumos tinklų“ atstovas sako, kad dėl minėtų veiksnių šiuo metu yra prognozuojama, jog vilniečiai už šildymą mokės labai panašiai kaip pernai arba netgi kiek mažiau. Štai 2023 m. sausio mėn. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Vilniuje siekė 7,87ct/kWh (be PVM) arba 8,58 ct/kWh (su 9 proc. PVM), o pernai gruodį – 9,23 ct/kWh (su 9 proc. PVM).
Tačiau, pasak pašnekovo, šilumos kaina priklausys ne tik nuo to, kokia temperatūra vyraus šią žiemą, bet ir nuo to, kokiame būste gyvenate – jeigu tai yra senos statybos, energetiškai neefektyvus butas, šilumos suvartojimo kiekis bus gerokai didesnis, o tai lems ir didesnes kainas už šildymą.
„Tai daliai gyventojų, kurie gyvena senos statybos būstuose, mes, kaip ir visuomet, rekomenduojame domėtis, kaip jų namo administratoriaus samdomo šilumos punkto prižiūrėtojas paruošia vidaus šildymo sistemą, t.y. kaip sureguliuoja, įdiegia tam tikrus balansinius sprendimus.
Gyventojai turbūt irgi turėtų patys turėtų atkreipti dėmesį į savo būsto langų sandarumą, apšildinimą, taip pat rekomenduojama patikrinti ir lauko durų, rūsių sandarumą“, – teigė pašnekovas.
Tuo metu „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus komunikacijos projektų vadovė Ieva Kudaševičiūtė teigė, kad šilumos kainos Kaune turėtų būti mažiausios arba vienos mažiausių, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestais.
Tiesa, pašnekovė užsimena, kad šilumos kainai didžiausią įtaką daro kuro, iš kurio gaminama šiluma, kaina, o taip pat ir temperatūra.
„Šalčiausią žiemos mėnesį sąskaita bus didžiausia, nes ir suvartotos šilumos kiekis bus didžiausias. Jei šiemet neatsiras tiesiogiai energetikos sektoriui įtaką darančių neprognozuojamų veiksnių, kaip, pavyzdžiui, pernai kilusi pasaulinė energetikos krizė, šilumos kaina turėtų būti mažesnė, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, nes kuro kainos stabilizavosi ir nusileido iš rekordinių aukštumų.
Didžioji dalis kauniečiams „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos yra pagaminta iš atsinaujinančio energijos ištekliaus – biokuro, kuris yra pigesnis už elektrą, dujas“, – kalbėjo pašnekovė.
Mažiausia vidutinė šilumos kaina 2022 metais tarp didmiesčių buvo Kaune – gyventojai vieninteliai mokėjo mažiau nei 7 ct už kilovatvalandę – 6,63 ct/kWh.
Tuo metu „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu yra viliamasi, jog artėjantis šildymo sezonas uostamiestyje bus pigesnis nei pernykštis.
„Mūsų bendrovė centralizuotai šilumos gamybai sunaudoja apie 80 proc. biokuro ir iki 20 proc. gamtinių dujų. Jei šio kuro kainos rinkoje visą šildymo sezoną išliks panašiame lygyje kaip dabar, šilumos kaina tikrai bus mažesnė.
Kokia bus konkreti kaina spalio mėnesį, kai įprastai pradedamas šildymo sezonas, žinosime tik rugsėjo pabaigoje, kai šilumos kainas pagal nustatytą metodiką patvirtins bendrovės valdyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“, – pastebėjo R. Baltuonis.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad įprastai šalčiausiais žiemos mėnesiais – gruodį, sausį, vasarį – klientų sąskaitos už šildymo paslaugas būna didžiausios.
„Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė sako, kad kainos turėtų išlikti smarkiai nekisti, tačiau situacija pasaulinėje kuro rinkoje, pasak pašnekovės, yra vis dar apgaulinga, o kainų šuoliai gali būti nenuspėjami.
Būtent tai, D. Paulauskienės pastebėjimu, gali daryti įtaką ir galutinėms sąskaitoms už šildymą, kurių sulauks gyventojai.
„Šilumos kainos pasikeitimus lemia kuro ir perkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kaina. Nuo rugsėjo 1 d. numatoma „Panevėžio energija“ šilumos kaina – 7,00 ct/kWh be PVM, palygintisu praėjusių metų rugsėju, kaina mažėja – 27,3 proc.
Bendrovė tiekiamą šilumą vartotojams visame regione gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) ir perka iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Didžiąją dalį šilumos gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose deginant biokurą (iki 80–90 proc.), tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, 10–20 proc. naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas, ir dyzelinas“, – kalbėjo pašnekovė.
Tuo metu „Šiaulių energijos“ atstovė žiniasklaidai Agnė Valiulytė teigė, kad bendrovė, atsižvelgdama į šiuo metu esamas technologinio kuro kainų prognozes, numatoma, kad šilumos kaina artėjantį 2023 ir 2024 metų šildymo sezoną galėtų svyruoti tarp 7–8 ct/kWh, priklausomai nuo lauko oro sąlygų bei atitinkamai gamtinių dujų poreikio.
„Faktinės šilumos kainos bus nustatomos atsižvelgiant į aktualias technologinio kuro kainas.
Kadangi sąskaitos dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio, vartotojus skatiname taupyti šilumos energiją“, – kalbėjo A. Valiulytė.
Spręs, kaip turėtų būti skiriama socialinė parama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijas dabar gali gauti platesnis asmenų ratas.
„Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai, gali gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.
Artėjant šildymo sezonui, gyventojai, kaip ir kasmet galės kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. Tam, kad gautų kompensacijas, kaip ir praeitais metais, pakaks vieno prašymo ir kompensacijos bus skiriamos visam šildymo sezonui“, – teigiama ministerijos komentare.
Be to, teigiama, kad Seimui taip pat yra pateiktos įstatymo pataisos, susijusios su paramos skyrimu nepasiturintiems gyventojams.
„Stabilizuojantis energijos išteklių kainoms ir siekiant užtikrinti piniginės socialinės paramos taiklumą, Seimui yra pateiktos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kad vėl būtų pradėtas vertinti gyventojų nuosavybės teise turimas turtas skiriant piniginę socialinę paramą.
Siūloma, kad ši tvarka galiotų prašymams, pateikiamiems 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau. Dėl minėtų įstatymo pataisų Seimas spręs rudens sesijoje“, – pridūrė ministeirjos atstovai.
Tokiu būdu galėsite sutaupyti daugiau
Šilumos tinklų atstovai dar kartą atkreipia gyventojų dėmesį ir sako, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso ne tik nuo galutinės vartotojams tenkančios šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio.
Dėl šios priežasties gyventojams, norintiems sutaupyti, rekomenduoja atlikti kompleksinę arba mažąją daugiabučio renovaciją, mat daugiausiai šilumos netenkama per pastato nesandarumus – langus, duris, plyšius sienose.
„Klaipėdos energija“ generalinis direktorius taip pat antrina, kad sienų, stogo, rūsio patalpų apšiltinimas izoliacinėmis priemonėmis, kompleksinė namo renovacija – geriausia šilumo taupymo priemonė.
„Pakankamai efektyvu yra ir šiuolaikiškai sutvarkyti šildymo sistemas: įsirengti automatinį šilumos punktą, pastate subalansuoti šildymo sistemą, butuose ant radiatorių sustatyti šilumos reguliatorius.
O paprasčiausios priemonės, ką kiekvienas klaipėdietis gali padaryti savo bute ar biure, tai prieš šildymo sezoną patikrinti ir sutvarkyti langų tarpines, jei langai seni – užsandarinti juos papildomai.
Patartina neužstatyti radiatorių baldais, už radiatorių užkišti folijos ekranus, kad šiluma būtų nukreipiama į patalpų vidų, o ne šildytų laukinę sieną. Šildymo sezono metu labai svarbu, kad rūsio, laiptinių langai ir durys būtų uždarytos, nes šiluma iš pastatų išgaruoja per nesandarias bendro naudojimo patalpas – laiptines, rūsius, pastoges“, – kalbėjo R. Baltuonis.
„Panevėžio energijos“ atstovai savo ruožtu primena, kad šilumos srautą per langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų ar iš kambario pusės.
„Keisdami radiatorius, juos rinkitės ne tik pagal projektinį galingumą, bet stenkitės, kad jų išmatavimai būtų tokie, jog liktų bent po 10 cm tarpai nuo grindų ir nuo palangės; jei įmanoma, rinkitės mažesnio tūrio (plieninį) ir plokštesnį, bet ilgesnį radiatorių, nes tai užtikrins greitesnį reguliavimą ir efektyvesnį šilumos atidavimą patalpai“, – teigė D. Paulauskienė.
Taip pat papildomu barjeru, neleidžiančiu šilumai sklisti į lauką, taps ir naktį nuleistos žaliuzės bei užtrauktos užuolaidos, o dienos metu atvirkščiai - atitrauktos užuolaidos leis saulei prišildyti butą.
Rekomenduotina neužstatyti radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis, o patalpas geriau vėdinti kelis kartus per dieną intensyviai, iki galo atidarant langus, bet trumpai. Svarbu, kad būtų taupoma šiluma bendro naudojimo patalpose – uždarytos laiptinių durys ir langai, rūsiuose, jei nebūtina, papildomai uždengti langeliai.
