Rugpjūčio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 116,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 64,3 euro.
Lygiai tiek pat, iki 116,2 euro elektros kaina augo ir Latvijoje, Estijoje – 24,8 proc. iki 63,6 euro, Suomijoje – 5,7 karto iki 62,9 euro, Lenkijoje – 20,6 proc. iki 104,2 euro, Vokietijoje – 50,3 proc. iki 100,4 euro, Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą – 2,8 karto iki 38,6 euro.
Elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 6,3 proc. iki 101,5 gigavatvalandės (GWh) – šalis pasigamino 48 proc. visos jai reikalingos elektros. Likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos.
Pasak LEA, nacionalinę elektros gamybą didino saulės elektrinių ir šiluminių elektrinių generacija. Pastaruoju metu Lietuvoje buvo fiksuojama mažesnė elektros gamyba vėjo elektrinėse, o saulės elektrinių pajėgumai mūsų šalyje kol kas nepajėgūs stabilizuoti rinkos kainų.
Dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę padidėjo 8,6 proc. iki 32,8 euro už MWh.
Pasak LEA, pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius, ateinantiems metams prognozuojamos 3–4 eurais už MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę gamtinių dujų kainos.
Nuo balandžio 7 dienos pradėjo didėti dujų kiekis Europos Sąjungos (ES) saugyklose, užpildymas jose per savaitę padidėjo 2 proc. punktais iki 91,1 proc. ir pasiekė Europos Sąjungos tikslą iki lapkričio 1 d. saugyklas užpildyti iki 90 proc. lygio.
Latvijos Inčukalno saugyklos užpildymas didėjo 2,8 proc. punkto iki 78,7 proc.
Dujų importas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris pastarąją savaitę veikė 83 proc. pajėgumu, siekė 504,7 GWh, į Latviją keliavo 366,1 GWh Lietuvos importuotų dujų arba 4,3 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Lietuvoje dujų suvartojimas per savaitę mažėjo 4,7 proc. iki 153 GWh.
Lietuvoje degalai ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyje. Praėjusią savaitę benzino litras šalyje vidutiniškai kainavo 1,55 euro, dyzelino – 1,47 euro.