„Infliacija labiausiai graužia santaupas, kurias kaupiame grynaisiais pinigais arba pasyviai laikome atsiskaitomojoje sąskaitoje. Taip kaupiamų, niekur neinvestuojamų eurų perkamoji galia per dešimt pastarųjų metų sumažėjo net 23 procentais. Vadinasi, už 1 tūkst. eurų, kuriuos atsidėjote prieš dešimtmetį, šiandien galėsite įsigyti mažiau negu 800 eurų vertės pirkinį. Nors sąskaitoje ir matote tokias pat lėšas, dėl neišvengiamo infliacijos įtakos jų faktinė perkamoji galia kasmet po truputį tirpsta“, – komentuoja Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.
Vidutinė metinė infliacija šalyje pastarąjį dešimtmetį siekė maždaug 3 proc., ir šiemet, SEB ekonomistų vertinimu, ji turėtų būti panaši – 2,8 procento.
„Kai kalbame apie aktyvų santaupų valdymą ir jų vertės išsaugojimą, pirmiausia reikia apsibrėžti apie kokias lėšas kalbame. Yra dviejų tipų santaupos. Vadinamoji finansinė pagalvė – 3–6 mėnesių asmens ar šeimos būtinųjų išlaidų dydžio santaupos. Tai turėtų būti neliečiamos, iš karto galimos panaudoti santaupos, kurios bus reikalingos nenumatytiems atvejams, pvz., laikinai praradus darbingumą ar staiga netekus darbo. Vidutiniškai Lietuvoje tai būtų maždaug du–keturi tūkstančiai eurų. Lėšos, viršijančios šią sumą ir tebelaikomos sąskaitoje arba grynaisiais pinigais, yra nuostolingai kaupiamos santaupos. Būtent šių laisvų pinigų perkamosios galios apsauga turėtume rūpintis“, – pabrėžia Gediminas Milieška, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas.
Pasak banko atstovo, santaupų turintys gyventojai, norėdami apsaugoti savo finansinio turto vertę, daugelį metų renkasi indėlius kaip saugią investicinę priemonę, kurios finansinė grąža yra garantuota. Tačiau pastaruosius kelerius metus esant rekordiškai žemoms palūkanų normoms, šios priemonės patrauklumas gerokai sumažėjo.
„Kai infliacija pralenkė už indėlius mokamas palūkanas, indėlis nebėra pakankama priemonė apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo. Kadangi palūkanos ir toliau išlieka mažos, gyventojai pradeda ieškoti alternatyvų, tarp jų domėtis ir investavimu į finansines priemones. Pasirinkus investuoti ir atsidėjus finansinę atsargą, būtina susidėlioti investavimo planą, nustatyti konkrečius taupymo tikslus ir jų įgyvendinimo terminus, galimybę toleruoti kainų vertės svyravimus. Neturint plano, kaip elgtis su santaupomis, iškyla rizika nukrypti į kraštutinumus, kai pernelyg drąsiai imama investuoti nepalankiu metu ar per didelėmis sumomis, o kiekvienas didesnis vertės susvyravimas sukelia nemažai neigiamų emocijų. Gyventojams, kurie domisi šia priemone, tačiau neturi investavimo patirties, rekomenduojame pasitarti su specialistais. Šiuolaikinės technologijos šiandien leidžia iš bet kurios kliento pasirinktos vietos surengti nuotolines išsamias finansines konsultacijas su banko specialistais“, – komentuoja G. Milieška.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų investicijos į investicinius fondus padidėjo 300 mln. eurų, investicijos į biržines akcijas sumažėjo 270 mln. eurų. Indėlių per tą patį laikotarpį padaugėjo 5,7 mlrd. eurų. Didėjo ir pensijų fonduose sukauptos lėšos – per dešimtmetį jos paaugo 2,4 mlrd. eurų. Lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvoje indėlių ir grynųjų pinigų dalis namų ūkių finansinio turto struktūroje ir toliau yra dvigubai didesnė.
Lietuvos banko pernai vasario mėn. atliktos gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje per pastarąjį pusmetį taupė ir dalį lėšų atsidėjo beveik 52 proc. namų ūkių. Likusi dalis nurodė, kad sutaupyti nieko nepavyko, ar į klausimą neatsakė.
