Įsivaizduokite užsienio politikos tendencijas kaip filmą. JAV prezidentas nubunda galvodamas apie politinį chaosą Artimuosiuose Rytuose. Naftos kainos didėja, ekonomikos atsigavimui iškilo pavojus.
Prezidentas Niksonas su panašiom mintim nubusdavo 1973-1974 m. naftos krizės laikais. Panašiom mintim nubusdavo ir prezidentas Karteris Irano krizės fone, rašo nytimes.com
Panašios mintys turbūt sukasi ir prezidento Obamos galvoje. Išteklių kainos vis kyla, o alternatyvi energetika plėtojama lėtai.
Artimųjų Rytų krizė, karas Libijoje ir Japonijos katastrofa įnešė daug nestabilumo ir energetinėje sferoje. Be abejo, priklausomybė nuo arabų naftos rūpi visam Vakarų pasauliui. Siekiai sumažinti priklausomybė gali kainuoti išties nemažai.
Visų pirma, reikia plėtoti atsinaujinančius šaltinius, kurti elektromobilius ir variklius, kuriems nereikia naftos.
Taip pat būtina bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, kuriant alternatyvios energetikos sistemas. Taip galima mažinti priklausomybę nuo importuojamos energetikos.
Žinoma, modernių technologijų kūrimas kainuoja milijardus. Tie pinigai paimami iš visuomenės. Tačiau JAV jau pavyko sumažinti priklausomybę nuo užsienio energetikos. Iki 2025 m. amerikiečiai siekia suvartoti 2,5 mln. barelių per dieną mažiau, nei suvartodavo anksčiau.