Siekdama suteikti erdvės deryboms, Europos Komisija nusprendė dar kartą atidėti atsakomųjų priemonių įvedimą JAV prekėms.
Kol politikai ieško kompromisų, aiškėja, kaip tarifai galėtų paveikti tiek visos ES, tiek Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomiką.
Dar vienas derybinis triukas?
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesnė patirtis rodo, kad tai tėra dar vienas derybinis triukas, kuriuo siekiama per likusias savaites iki rugpjūčio 1 d. išsiderėti JAV palankesnes sąlygas.
„Jau ne kartą stebėjome šią chaotišką Baltųjų rūmų derybų taktiką, kuomet radikaliai pabloginant sąlygas prekybos partneriams, vėliau pasiekiamas kiek švelnesnis susitarimas“, – komentavo banko atstovė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, prekybos su JAV įtaka ES ekonomikai nėra tokia kritinė. Nors 21 proc. ES išorės eksporto eksportuojama į JAV, juo generuojama ES pridėtinė vertė sudarė tik apie 2,9 proc. ES BVP.
Vis dėlto, anot ekonomistės, jei įsigaliotų 30 proc. muitai eksportui į JAV, tai padarytų dalį prekybos nekonkurencinga.
„Problema ta, kad ir be muitų karų ES ekonomikos vystymasis yra lėtas, Vokietijos pramonė susiduria su rimtais struktūriniais iššūkiais – atskiros pramonės šakos nebegeba konkuruoti su pigia alternatyvia Kinijos produkcija, sunku atrasti konkurencinių pranašumų, išsipūtusios gamybos sąnaudos, brangesnė energetika ir t.t.
Taigi, stipriai priverta milžiniška ir turtinga JAV rinka būtų papildomas rimtas barjeras, kuris galėtų apskritai sustabdyti ir taip lėtą regiono ekonomikos augimą“, – nurodė specialistė.
Kita vertus, ekonomistė mano, kad D. Trumpo muitai nebūtinai efektyviai visa apimtimi nuguls ant europiečių pečių.
„Pačių muitų žemėlapis labai margas, yra jurisdikcijų, kurioms pavyko išsiderėti žemesnius muitus, tad per jas reeksportuojant šie barjerai būtų apeinami.
Kita vertus, yra prekių gamintojų, kurių JAV importuotojai nelabai turi, kuo pakeisti, jų paklausa nėra lanksti. Gali būti atvejų, kad tiesiog pačios JAV įmonės prisiims papildomus kaštus dėl muitų“, – teigė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, nemažai abejonių kelia ir tai, kokia tvari bus JAV muitų politika.
„Pačiai JAV ekonomikai muitų karai yra labai žalingi ir anksčiau, ar vėliau tai pasieks visuomenę ir verslo bendruomenę plačiu mastu. Kai JAV įmonės ir gyventojai pajus infliacinį, finansinį ir kitokio pobūdžio ekonominį skausmą, gali situacija radikaliai pasikeisti ir D. Trumpas bus priverstas atsitraukti“, – atkreipė dėmesį ekonomistė.
Baltijos šalis paveiks ribotai
2025 m. sausio–gegužės mėnesiais Lietuva į JAV eksportavo prekių už beveik 906 mln. eurų, o t. y. 5,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. eksportas į JAV išaugo 22,1 proc.
Iš visų į JAV iš Lietuvos eksportuojamų prekių net 90,1 proc. yra lietuviškos kilmės.
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nepaisant neapibrėžtumo, tikėtinas tarifų poveikis Baltijos valstybių ekonomikoms bus nedidelis – dėl tarifų Baltijos regiono ekonomikų augimas turėtų sulėtėti apie 0,3 proc. punktais, o ribotą tarifų poveikį Baltijos šalims lems kelios priežastys.
„Pirmiausia, Baltijos regiono ekonomikos struktūroje dominuoja smulkios ir vidutinės įmonės. Dėl mažo įmonių dydžio, Baltijos šalių verslui užtenka ir euro zonos ekonomikos stagnacijos tam, kad mūsų regiono verslas palaikytų stabilų eksporto užsakymų dydį.
Antra, 2026 m. Vokietijos vyriausybė ketina imtis ekonomikos skatinimo priemonių, tad neigiamą tarifų poveikį Baltijos regionui kompensuos teigiamas poveikis iš investicijų į euro zonos gynybos bei infrastruktūros sektorius
Todėl tarifų poveikį reikia vertinti kompleksiškai – šalia tarifų rizikų atsiras ir daugiau skatinimo priemonių, kurios turėtų pagyvinti euro zonos ekonomiką“, – teigia A. Izgorodinas.
Nepaisant iššūkių, „Citadele“ bankas prognozuoja visų trijų šalių ekonominį augimą: 2025 m. Lietuvos BVP turėtų augti 2,5 proc., Estijos – 1,5 proc., o Latvijos – 1,4 proc.
„Darbo užmokestis 2025 m. Lietuvoje turėtų padidėti 7 proc., o 2026 m. – 6,7 proc. Estijoje atlyginimai turėtų augti atitinkamai 5,3 proc. ir 5,6 proc., Latvijoje – 6 proc. ir 6,2 proc.“ – komentavo banko atstovas.
Anot jo, gyventojų pragyvenimo išlaidoms taip neturėtų būti didelio poveikio, kadangi tarifai neturėtų lemti infliacijos augimo. Priešingai – infliacijos tempas tiek euro zonoje, tiek Baltijos šalyse gali sulėtėti.
Automobilių pramonė – ES derybų šerdis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad automobilių pramonė yra pagrindinis ES derybų objektas.
Tai, pasak V. Janulevičiaus, viena didžiausių darbo vietų kūrėjų, eksporto variklių ir kartu lobistinių jėgų Europoje.
„JAV tarifai pirmiausia nutaikyti į Vokietijos, Prancūzijos, Italijos automobilių sektorius – todėl būtent jų apsauga formuoja derybų toną“, – įvardijo LPK prezidentas.
Tačiau, V. Janulevičiaus nuomone Lietuvai ši padėtis kelia dvigubą riziką.
„Pirma, nors Lietuva neturi didelių automobilių surinkimo gamyklų, mūsų pramonė – nuo inžinerijos iki elektronikos, nuo plastiko iki metalo komponentų – yra giliai integruota į Vokietijos tiekimo grandines.
Kai JAV kerta per automobilių eksportą, tai skaudžiai atsiliepia ir tiekimo grandinės pakraščiuose – tai reiškia gamybos mažinimą Lietuvoje, net jei formaliai tarifai netaikomi mūsų eksportuotojams“, – komentavo LPK prezidentas.
Jis taip pat pridėjo, kad mainais už tarifų atidėjimą automobiliams, ES gali sutikti su sąlygomis, kurios pakenktų kitoms sritims.
„Tokie sprendimai gali neproporcingai paveikti Lietuvos stipriausius nišinius sektorius – biofarmaciją, lazerius, komponentų gamybą, biotechnologijas. Tai sektoriai, kurie priklauso nuo tikslių taisyklių, eksporto skatinimo ir inovacijų erdvės. Lietuva privalo kalbėti už juos“, – teigė V. Janulevičius.
Lenkija – galima mūsų sąjungininkė?
LPK prezidentas pabrėžė, kad Lietuvoje gamyboje dirba apie 235 700 žmonių – dauguma jų regionuose, kur alternatyvos ribotos. Anot jo, tai ne tik ekonominis, bet ir socialinis stabilumo pamatas, o pramonė yra ne tik didžiausias darbdavys Europoje – ji taip pat yra atsvara migracijai, nedarbui ir priklausomybei nuo viešojo sektoriaus.
„Ypač jautri tampa ir Lietuvos maisto pramonė – ne tik kaip eksportuotoja, bet ir kaip viena iš sričių, kuri gali tapti derybų objektu.
JAV jau ne vieną dešimtmetį spaudžia ES dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priėmimo, skirtingų veterinarinių ir maisto saugos taisyklių. Jei kompromisas apims „reguliacinį suartėjimą“, gali būti spaudimas švelninti ES standartus – o tai smogs ne tik vartotojų pasitikėjimui, bet ir mūsų gamintojų konkurenciniam pranašumui“, – nurodė V. Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, šioje situacijoje Lietuvai svarbiausia sąjungininke tampa Lenkija, kuri yra ne tik artimiausia geografiškai, bet ir strategiškai.
„Turėdama didesnį geopolitinį svorį, geresnius kanalus į Vokietiją ir glaudesnius ryšius su JAV, Lenkija geba daryti realią įtaką ES laikysenai. Tačiau dar svarbiau – jos pozicija suderina racionalų saugumo pojūtį su atsakingu europiniu solidarumu“, – atkreipė dėmesį V. Janulevičius.
Atsakas ir vėl atidedamas
Primename, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad vėl atideda ES atsakomųjų muitų taikymą JAV eksportui.
Atsakomieji muitai, kurie turėjo būti pradėti taikyti antradienį, buvo atsakas į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pradinius importo mokesčius plienui ir aliuminiui.
Pirmą kartą ES buvo pasiruošusi atsakyti JAV, įvesdama muitus prekėms, kurių vertė siekia 21 mlrd. eurų. Tačiau kovo mėnesį šie veiksmai buvo sustabdyti, o dabar, kaip sekmadienį pranešė L. von der Leyen, ši pauzė pratęsta iki rugpjūčio pradžios.
Tai įvyko po to, kai D. Trumpas parašė laišką L. von der Leyen, kuriame paskelbė apie savo planus nuo rugpjūčio 1 d. įvesti 30 proc. tarifus ES importuojamoms prekėms.
Laiške jis įspėjo, kad jei prekybos partnerės imsis atsakomųjų veiksmų ir pradės taikyti JAV importo muitus, jis atsakys padidindamas tarifus virš 30 proc.
„JAV atsiuntė mums laišką su priemonėmis, kurios įsigalios, jei nebus derybų sprendimo, todėl mes taip pat pratęsime savo atsakomųjų priemonių sustabdymą iki rugpjūčio pradžios.
ES visada labai aiškiai nurodė, jog pirmenybę teikia derybų būdu pasiektam sprendimui. Taip yra ir toliau, ir mes išnaudosime laiką, kurį dabar turime iki rugpjūčio 1 d.“ – komentavo U. von der Leyen.
Gins ES interesus
Numatyta, kad pirmadienį Briuselyje rinksis ES prekybos ministrai, kurie spręs, kokio griežtumo pozicijos laikytis JAV atžvilgiu.
Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas sekmadienį teigė, kad svarbiausia – rimtai ir konstruktyviai derėtis su JAV. Vis dėlto jis pridūrė, jog žlugus deryboms, ES turės imtis atsakomųjų veiksmų, kad apsaugotų Europos darbo vietas ir verslą.
„Mes tebelaikome ištiestą ranką, bet nesutiksime su bet kokiomis sąlygomis“, – sakė L. Klingbeilas.
Nuo šeštadienio D. Trumpo administracija jau yra pateikusi muitų taikymo siūlymus 24 šalims bei visai ES, kurią sudaro 27 valstybės.
Balandžio 12-ąją Baltųjų rūmų prekybos patarėjas Peteris Navarro paskelbė, kad tikslas – „90 susitarimų per 90 dienų“.
Kol kas prezidentas pristatė tik dviejų tokių susitarimų gaires – su Jungtine Karalyste ir Vietnamu, o derybos su kitomis šalimis vis dar vyksta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
