Pasak Nemuno Bikniaus, kol kas dujų kainų augimą labiausiai jaučia nereguliuojami vartotojai – pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, bet netrukus jį pajus ir gyventojai, ypač naudojantys dujas būstui šildyti.
„Šiai dienai Vakarų rinkose kaina yra apie 70 eurų (už megavatvalandę – BNS) – Vokietijoje ir Nyderlanduose. Tuo tarpu Lietuvoje dar siekia 46 eurus. Per laiką ta kaina priartės, tokia tendencija yra ir kol kas nesimato potencialo kainoms sumažėti“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje teigė N. Biknius.
Pasak jo, įprastai dujų kainos Lietuvoje yra 0,3-2 eurais didesnės negu Vokietijos rinkoje ar vertinant Nyderlandų TTF indeksą. Tai lemia nedidelė Baltijos šalių rinka ir šiek tiek mažesnė konkurencija tarp tiekėjų.
„Tačiau rugsėjį Vakarų Europos biržose kainoms staigiai šovus į viršų, mūsų rinkoje dujos kol kas kainuoja gerokai pigiau“, – BNS teigė „Amber Grid“ vadovas.
N. Biknius, be to, priminė, kad „Amber Grid“ 2022 metams Lietuvos vartotojams taikys gerokai sumažintą vidutinę dujų perdavimo kainą – beveik trečdaliu mažesnę nei šiemet – ji sieks 1 eurą už megavatvalandę (MWh).
„Tai istoriškai maža kaina“, – teigia N. Biknius.
Perdavimo kaina sudaro tik nedidelę dalį galutinės dujų kainos vartotojams.
Dėl augančių žaliavų kainų nuo šių metų liepos dujos namų ūkiams jau pabrango 26-50 proc. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius tuomet aiškino, kad realiai kainos grįžo į ikipandeminį 2019 metų lygį, o vartotojai už dujas vis dar moka pigiausiai Europos Sąjungoje.
„Kol kas dujų kainų augimą stipriai jaučia nereguliuojami vartotojai, bet artėja laikas, kai tai reikšmingai pajus ir gyventojai, ypač naudojantys dujas būsto šildymui“, – teigia „Amber Grid“ vadovas.
Nuo sausio 1-osios įsigaliosiančias naujas dujų kainas buitiniams vartotojams VERT patvirtins iki gruodžio pradžios.
Pasak N. Bikniaus, dujų Lietuvoje suvartojama maždaug po 22-23 teravatvalandes kasmet ir tokia tendencija turėtų išlikti.
„Planuojame, kad vartojimas stabilizuosis apie 22 teravatvalandes artimiausius kelerius metus. Trąšų gamyboje suvartojama didesnė dalis dujų. Žiūrint į ateitį priklausys suvartojimas ir nuo trąšų rinkos, ir nuo dujų poreikio transporte, „žaliųjų“ dujų, ir nuo požiūrio į dekarbonizaciją“, – komisijoje teigė N. Biknius.
Lietuva dujomis apsirūpina keliais alternatyviais šaltiniais – per Klaipėdos SGD terminalą, iš Inčukalnio dujų saugyklos ir dujotiekiu iš Rusijos per Baltarusiją.
