Už energetiką atsakinga EK narė Kadri Simson tai pareiškė po trečiadienį Slovėnijoje įvykusio Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta šiam klausimui, kurį keli susitikimo dalyviai pavadino „kritiniu“.
Europos ekonomikai atsitiesiant po COVID-19 pandemijos, energijos kainos žemyne sparčiai kyla, o gamtinių dujų atsargų lygis, artėjant žiemai, yra bauginančiai žemas.
Spaudimą bloko rinkai ir namų ūkiams dar didina ES siekis kurti tvaresnę ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ateitį laipsniškai atsisakant iškastinio kuro.
Kainų kilimas visų pirma siejamas su gamtinių dujų neatidėliotinų sandorių rinka, kuria, kaip įtaria dalis europarlamentarų, manipuliuoja Rusija, siekdama priversti Vokietiją pritarti neseniai baigto statyti dujotiekio „Nord Stream 2“ įjungimui.
Jungtinės Valstijos ilgą laiką prieštaravo šiam dujotiekiui, tačiau dėl Vokietijos spaudimo galiausiai sušvelnino savo poziciją šiuo klausimu.
JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm trečiadienį įspėjo „nemanipuliuoti“ dujų kainomis Europoje.
„Jungtinės Valstijos yra aiškiai davusios suprasti, kad mes ir mūsų partneriai turime būti pasirengę imtis veiksmų, jeigu atsiras [rinkos] dalyvių, kurie gali manipuliuoti tiekimu siekdami naudos sau“, – pareiškė ji per nuotolinę spaudos konferenciją, surengtą jos vizito Varšuvoje metu.
Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ sumažino savo dujų tiekimą per Ukrainą ir jos saugyklos Europoje yra beveik tuščios. Tačiau bendrovė neigia, jog tiekimą naudoja kaip spaudimo priemonę, kuria siekia gauti būtinus leidimus įjungti „Nord Stream 2“.
Austrijos energetikos ministrė Leonore Gewessler prieš ministrų susitikimą pareiškė, jog pagrindinė su tiekimu susijusi problema yra „didelė priklausomybė nuo rusiškų dujų“. Tuo tarpu kiti susitikimo dalyviai kalbėjo santūriau.
Pavyzdžiui, K. Simson pareiškė, jog spartų didmeninių energijos kainų kilimą skatina „daugiausia pasauliniai veiksniai“, todėl poveikį jaučia vartotojai visose ES šalyse.
ES „priemonių rinkinys“
Pasak EK narės, ES ir toliau siekia mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ateities tikslų, kuriems įgyvendinti reikia pertvarkyti energetikos, transporto ir pramonės sektorius, taip pat mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų ir kito iškastinio kuro, tačiau Briuselis pripažįsta, jog, atsižvelgiant į dabartinę padėtį energetikos rinkoje, reikia imtis neatidėliotinų priemonių.
„Yra kelios valstybės narės, kurios yra pasirengusios artimiausiu metu imtis trumpalaikių laikinų priemonių savo pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti“, – pareiškė ji.
Pridėtinės vertės mokesčio ir energijos akcizų mažinimas „atitiktų ES reglamentus“, pažymėjo Komisijos narė.
Tačiau ji paaiškino, kad ES energetikos ministrų taip pat paprašė ateinančiomis savaitėmis parengti „sistemingesnį rinkinį“ priemonių, į kurį galėtų būti įtrauktos grupinės pirkimo sutartys ir didesnis dėmesys atsinaujinančiajai energijai, kuri būtų tiekiama už labiau prieinamą kainą.
Ketvirtadienį K. Simson vyksta į Lenkiją, kur kartu su J. Granholm dalyvaus ES ir JAV ministrų lygmens susitikime bendradarbiavimo energetikos ir klimato srityse klausimais.
ES nėra vienintelis regionas, susiduriantis su sparčiu energijos kainų kilimu.
Kainos kyla ir Azijoje ir šio regiono šalys perka daugiau gamtinių dujų, siekdamos palaikyti savo augančią ekonomiką.
Dujos brangsta ir Jungtinėse Valstijose, nors ir kur kas lėčiau, o ir dujų krizė šiai šaliai iš esmės negresia, nes ji išgauna dujas savo skalūnų telkiniuose.
Tuo tarpu kur kas prastesnė padėtis yra iš ES išstojusioje Jungtinėje Karalystėje – čia didmeninės dujų kainos yra didesnės net už likusioje Europoje sparčiai kylančias kainas.
Šalyje jau žlugo mažiausiai keturios energiją vartotojams tiekusios bendrovės, o kitos patiria sunkumų, nes dėl nustatytų kainų lubų negali didinti namų ūkiams siunčiamų sąskaitų.
