Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.
Lietuva pavys Pietų Europą
Prieš paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute su žurnalistais kalbėjęs Howardas Daviesas teigė manąs, kad Lietuvos ekonomikos augimas recesijos krečiamos ES kontekste yra pakankamai normalus reiškinys, turint omenyje, kad Baltijos šalys pastebimai atsilieka nuo kitų Europos valstybių.
„Manau dešimties metų bėgyje ekonomiškai pavysite Portugaliją ir Graikiją, o po to ir Italiją. Ar būsite nauja Vokietija – nesu tikras, tačiau ir mes patys (aut. Jungtinė Karalystė) nesame tokie. Jūsų augimas yra pasivejamasis, todėl tikiu, kad teigiami rezultatai laikysis ir toliau“, – dėstė ekonomistas.
Kaip vieną esminių Lietuvos problemų, pašnekovas įvardijo – emigraciją. H. Davieso manymu, Lietuva paleido per daug žmogiškojo kapitalo. Esą, jei ši prboblema bus išspręsta, Lietuva turėtų išlaikyti ekonomikos tempą, pranokstantį ES vidurkį ir ateityje, tačiau pridūrė, kad iki krizinio augimo tempo tikėtis nereiktų.
Įsivedus eurą svarbu išlaikyti konkurencingumą
Žurnalistų paklaustas ar mano, kad Lietuva turėtų kuo greičiau įsivesti eurą, H. Daviesas atsakę manąs, kad visų pirma Lietuvai reikia nuspręsti ar bus įmanoma konkuruoti su tokiomis valstybėmis, kaip Vokietija, kitaip gali ištikti Pietų Europos likimas.
„Žvelgiant retrospektyviai, galima stebėti tokią situaciją, kad Pietų Europos valstybės, įsivedusios eurą atsipalaidavo ir pralaimėjo konkurencinę kovą prieš šiaurines valstybes. Statistika rodo, kad šių valstybių konkurencingumas, lyginant su Vokietija, įsivedu eurą sumažėjo“, – pasakojo britų ekonomistas.
Anot pastarojo, lietuviai turėtų gerai pagalvoti ar artimiausius 10–15 metų bus pajėgūs išlaikyti konkurencingumą. H. Daviesas pabrėžė, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų artimoje ateityje reiktų reformuoti darbo rinką ir palaikyti žemas socialines išlaidas, kad būtų įmanoma konkuruoti su kitomis euro zonos šalimis.
„Jei galite teigiamai atsakyti į šį klausimą, eurą įsivesti verta, nes pajausite gerėjanti prekybos balansą, sumažės skolinimosi kaštai. Vis dėlto, nepamirškite, kad įsivedę eurą turėsite lygiuotis į Vokietiją“, – žurnalistams sakė H. Daviesas. Britų ekonomistas taip pat pridūrė, kad euras yra parankus politiškai, mat turint omenyje Lietuvos situaciją, euras kur kas geriau nei rublis.
Finansinių sandorių mokestis – nesąžiningas
H. Daviesas, paklaustas ką mano apie Europos Komisijos (EK) siūlomą finansinių sandorių mokestį (FSM), pareiškė, kad pastarasis yra iš esmės neteisingas, nes yra užkraunamas tiems, kurie nėra kalti dėl euro zonos krizės. „Tokį mokestį vertinu neigiamai, nes didžiausia našta kristų investiciniams fondams, gyvybės draudimo bendrovėms, pensijų fondams“, – žurnalistams sakė H. Daviesas.
Ekonomistas priminė 2010 metais Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytą bankų mokestį, kurio tikslas – suvaldyti finansinio sektoriaus išlaidavimą. „Būtų teisinga, jei už finansinės krizės padarinius bent iš dalies atsakytų tie, kas ją ir sukėlė – bankai. Tuo tarpu EK siūlomas mokestis pakenktų smulkiems investuotojams, kurie neturėjo neigiamos įtakos Europos finansų sektoriui“, – teigė H. Daviesas.
Svečias iš Jungtinės Karalystės taip pat pastebėjo, kad Europos politikams labai patogu siūlyti finansinių perlaidų mokestį, nes didžiausią jo naštą pajustų išvystytą finansų sektorių turinčios valstybės. „Mano turimais duomenimis net 65 proc. iš FSM gaunamų pajamų sumokėtų Londonas. Tad tai būtų tas pats jei britai su euro zonos krize siūlytų kovoti apmokestinant sūrį ar dešreles, kas užgultų prancūzų ir vokiečių pečius“, – ironizavo birtas.
Bankų bankrotai dar nesibaigė
Paklaustas kokia ateitis laukia euro zonos ir ES, H. Daviesas netryško optimizmu. Ekonomisto nuomone, artimoje ateityje Europos šalys neišbris iš recesijos ir pridūrė, kad jo išsakytą nuomonę iliustruoja Europos centrinio banko (ECB) sprendimas sumažinti bazinę palūkanų normą.
„Manau, kad dabartinę situaciją lėmė tai, kad Europos lyderiai nesugebėjo greitai nuspręsti kokiomis priemonėmis reiktų spręsti Graikijos ir kitų Pietų Europos valstybių problemas. Verslas, nežinodamas ką darys politikai vengė investuoti ir laukė kol situacija taps aiškesnė“, – sakė H. Daviesas.
Ekonomistas teigė nemanąs, kad krizė euro zonoje jau baigėsi ir pridūrė, kad vieningą valiutą turinčios šalys turės išspręsti nemažai problemų susijusių su bankininkystės sektoriumi. „Galiausiai Europoje turės veikti visuotins bankų priežiūros mechanizmas, kuris rūpinsis griūnančiais bankais, kurių dar tikrai bus. Norint išspręsti euro zonos problemas reikės, kad atsirastų vieningos euro obligacijos, nes kitu atveju skolos apmokestinimo diferenciacija atskirose šalyse niekur nedings“, – nuomonę dėstė H. Daviesas.
Ekonomistas, paklaustas ar galima tikėtis, kad ateityje ECB dar labiau nužemins bazinę palūkanų normą, su šypsena atsakė, kad 0,5 proc. norma dėl infliacijos jau dabar yra nuostolinga, tad ateityje galima tikėtis kitokių ekonomikos skatinimo priemonių.
Taupymas turėtų būti lankstesnis
Paklaustas ką galvoja apie Europos Parlamento pirmininko Jose Manuelio Barosso pareiškimą, kad Europa turėtų tolti nuo taupymo politikos, H. Daviesas teigė manąs, jog vertėtų daugiau dėmesio skirti paskolų ir palūkanų aspektui.
„Manau čia pasitarnautų euro obligacijos, kurios leistų sumažinti skolos finansavimo naštą valstybėms, slegiamoms aukštos skolinimosi kainos. Tokios priemonės kur kas realesnės, nei fiskalinis taupymas“, – pasakojo ekonomistas.
Britas pridūrė, kad fiskalinis taupymas yra tampriai susijęs su ekonomikos augimo lūkesčiais. Tuo tarpu, jei ekonomika auga mažiau nei tikėtasi, būtų logiška, kad deficito sumažinimui turėtų būti skiriami papildomas laikas. „Nors mūsų (aut. Jungtinės Karalystės) politikai tikina, kad yra laikomasi griežtos taupymo politikos, tiesa ta, kad esant mažesniam nei tikėtasi augimui, leidžiamas aukštesnis biudžeto deficitas“, – situaciją komentavo H. Daviesas.
