Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc., ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių ir degalų) prekiaujančių įmonių – 7 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 21,4 procento.
Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė komentuodama apklausos rezultatus parėžė, kad anot Statistikos departamento, Lietuvos įmonės vien per tris 2016–ųjų metų ketvirčius uždirbo 3,8 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, arba 14 proc. daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį
„Pavyzdžiui, verslo paslaugų įmonių pelnas ūgtelėjo 26 proc., energetikos – 45 proc. Vidutinis įmonių pelningumas pernai metais siekė apie 9 proc. Tačiau, kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, kurio metu apklausėme 1536 dirbančiuosius, darbdaviai tų pačių darbuotojų uždirbtu pelnu su jais dalintis neskubėjo“, – žiniasklaidai rašė ji.
Pagal apklausą, 45 proc. dirbančiųjų Lietuvos įmonėse iš darbdavio nesulaukė jokio apčiuopiamo paskatinimo, nors pernai pasiekė gerų rezultatų. 2 proc. prisipažino dirbę ne itin rezultatyviai, tad paskatinimo ir nesitikėjo, o 18 proc. nors dirbo gerai, jokių dovanų iš darbdavio nesulaukė dėl sudėtingos įmonės padėties. Pamaloninta vienokiais ar kitokiais paskatinimais už pernai metų rezultatus buvo 32 proc. dirbančiųjų. Kas dešimtas, dalyvavęs apklausoje, pranešė gavęs taip vadinamą „tryliktą atlyginimą“, o kas penkiasdešimtas tikino iš darbdavio už gerus rezultatus sulaukęs kelionės į užsienį ar sveikatinimosi paslaugų. Dar 7 proc. pasigyrė gavę dovanų kuponų, o 10 proc. minėjo, kad darbdavys atsidėkojo kitais būdais. „Gerai dirbusių, bet likusių be paskatinimo gausiau buvo tarp tų, kurie darbo rinkoje dar tik penkeri metai ar mažiau. Tiesa, tokie darbuotojai dažniau už vyresnius kolegas gavo papildomų apmokamų laisvadienių ar buvo paskatinti kitokiais būdais. Užtat dirbantys ilgiau nei penkerius metus dažniau skundėsi prasta darbovietės padėtimi, dėl ko paskatinimo ir nesitikėję. Tokie asmenys taip pat dažniau gyrėsi gautu „tryliktuoju“ atlyginimu“, – rašoma apklausos rezultatuose.
Verslininkai: premijas mokame
Kalbintieji verslininkai tikina, kad premijų išmokėti savo darbuotojams tikrai nevengia, tačiau susieti pelną su atlyginimų kėlimu nesiimtų.
Štai „Rokiškio sūrio“ direktorius Dalius Trumpa pasakoja, kad nemano, jog prisirišimas prie pelno teisingas, kadangi būna tiek pelningų metų, tiek ne.
Be to, žmonių skaičius, nuo kurių priklauso pelnas yra nedidelis.
„Pas mus įmonėje yra santykis tarp įmonės pelno ir tiek kiek gauna darbuotojai papildomo atlyginimo. Be to, direktorius ar direktoriaus pavaduotojo įtaka, ar pardavimų direktoriaus indėlis į pelną yra daug didesnis nei darbininko, kuris dirba prie staklių.
Iš tikrųjų mes kaip vadovybė suprantame, kad darbo vieta yra ta vieta, kur darbuotojas praleidžia labai daug laiko. Daugiau nei šeimoje. Tad vienintelis pasitenkinimas turėtų būti gera alga. Tai patogi darbo vieta ir kiti įvairūs skatinimai vertinami teigiamai ir dalį tų paskatų naudojam.
Premija yra skaičiuojama kas ketvirtį“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo D. Trumpa.
Pasak jo, Lietuvoje dar yra kur augti pramonės automatizavime, tad ir pelną yra kur dėti.
„Gali būti, kad įmonė pasiėmė labai didelius kreditus, padarė dideles investicijas, todėl pelnai padidėjo, bet tuos kreditus reikia grąžinti. Tai visokių gali būti situacijų ir aš nebūčiau už tai, kad atlyginimą pririšti prie pelno.
Lietuvai dar yra kur augti investiciniame lygyje. Investicijos tuo pačiu didina ir atlyginimus ateityje. Tai kur padėti pelną tikrai yra“, – prideda verslininkas.
Tuo tarpu „Grigeo Grigiškių“ direktorius Gintautas Pangonis naujienų portalui tv3.lt sako, kad jei įmonei sekasi gerai, ji privalo mokėti papildomai, o jei įmonei nesiseka, ji moka mažiau.
„Aišku, viskas priklauso ir nuo darbuotojų, ne tik nuo įmonės, kaip darbuotojai stengiasi dirbti. Jei stengiasi ir nori uždirbti papildomai, ir įmonei sekasi, tai ir gauna papildomai.
Mes turime tiesiog pas save įsirašę planus. Pradedant net ir darbuotojais. Jeigu jie pasiekia tam tikrus rezultatus, tai galime papildomai išmokėti, iki 10 proc. ir daugiau. Tai yra aiškiai aprašyta, ką turime pasiekti ir kaip išmokame.
Pasiekus numatytus rezultatus, kiekvieną mėnesį išmokam priedus darbininkams, jei imti tam tikrus skyrius vadovus pardavėjus tai už ketvirtį, o patys vadovai gauna pasibaigus metams papildomas premijas“, – teigia verslininkas.
Jis taip pat patikina, kad kiekvienais metais yra renkamas geriausias darbuotojas ir jam skiriama paskata – kelionė.
Yra pagrindo didinti darbuotojams atlyginimus
„Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas pirmiausia pastebi, kad įmonių pelnai galėjo išaugti dėl sėkmingos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklos. Mat nuo 2015 metų pastebima, kad įmonių pelnai auga šiek tiek labiau nei kad turėtų leisti ekonominės sąlygos. Tai reiškia šešėlio sumažėjimą.
„VMI diegianti tam tikrus pakeitimus, elektronines deklaravimo sistemas ir akyliau stebėdama pinigų srautus tarp įmonių, priverčia daugiau įmonių deklaruoti pajamas. Kitaip tariant šešėlis sumažėjo, įmonė daugiau pelno deklaruoja ir tada jis statistiškai labai išauga. Bet iš tikrųjų tas tikrasis pelnas jis nėra išaugęs. Jo augimas beveik nulinis kadangi pastaruosius keletą metų iš esmės pridėtinė vertė nelabai augo ekonomikoje. BVP augimas itin žemas“, – pastebi ekonomistas.
Vis dėlto pažvelgus į bendrą situaciją jis mato galimybes didinti atlyginimus, o premijų mokėjimas sėkmingai vykdant veiklą – būtinas. Ypač dabar, kai rinkoje jau trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
„Tikrai galima teigti, kad Lietuvos įmonės šiek tiek turi tokį požiūrį, kad nuspausti atlyginimą yra geras dalykas, nes yra darbuotojų sąnaudos ir kuo tu labiau tas sąnaudas sumažini, tuo bus geriau. Darbuotojai nėra sąnaudos – jie turtas, ir kuo daugiau investuojama į tą turtą, tuo tu jo vertę keli, tuo jis našesnis, produktyvesnis ir sukelia didesnę vertę. Neveltui vakarietiškos kompanijos, kurios čia veikia, moka didesnius atlyginimus, nes galbūt geriau tą principą supranta.
Pagal Eurostatą, Lietuvoje įmonės išsimoka daugiausia dividendų visoje Europos Sąjungoje ir tuo pačiu mažiausiai investuoja. Darbuotojams galima pakelti bent 10–15 proc., ir daugiau investuoti į plėtrą, į naujus produktus, kad ateityje tai grąžą didesnę generuotų“, – pataria ekonomistas.
Analitikė apklausos rezultatus įvertino teigiamai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė visų pirma atkreipė dėmesį, kad didesnė darbuotojų dalis – net 55 proc. darbuotojų iš darbdavio visgi sulaukė atskiro materialaus paskatinimo ar padėkos. O be to, kaip rodo statistika, didžioji šalies darbuotojų dalis praėjusiais metais galėjo pasidžiaugti ir padidėjusiu darbo užmokesčiu.
„Štai 2016 m. paskutinį ketvirtį mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ padidėjo 8,9 proc. lyginant su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu. Tai rodo, kad augant ekonomikai didėja ne tik pelnas, bet ir atlyginimai. Taip pat reiktų pastebėti, kad ne visoms šalies įmonėms praėję metai buvo vienodai sėkmingai – nors 2016 m. 3 ketvirtį 65,6 procentai šalyje veikiančių įmonių dirbo pelningai, 34,4 proc. įmonių veikė nuostolingai. Nekeista, kad įmonės, kurių veikla yra nuostolinga negali sau leisti mokėti priedų ar dovanoti vertingų dovanų savo darbuotojams. Nepaisant to, dauguma šalies įmonių visgi didino darbo užmokesčius ir netgi skatino darbuotojus papildomai“, – sako analitikė.
Pasak jos, įvairių paskatos priemonių būtų galima tikėtis daugiau, jeigu būtų sumažinti mokesčiai darbui, nes padidinus darbuotojui atlyginimą „į rankas“ 100 eurų, dar apie 34 reikia sumokėti jo „Sodros“ įmokoms. „Svarbu suprasti, kad ne visas ikimokestinis įmonių pelnas jau yra akcininko pajamos – nuo jo dar reikia sumokėti ir pelno mokesčius ir gyventojų pajamų mokestį, kai šis pelnas yra išmokamas dividendų pavidalu. Pelnas ar jo dalis taip pat yra reinvestuojama atgal į veiklą įsigyjant įrengimus ar modernizuojant veiklą ir taip didinant veiklos efektyvumą. O tai yra gerai ir patiems darbuotojams, kadangi sudaro prielaidas mokėti jiems didesnį darbo užmokestį ateityje. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog pelnas didėja sparčiau nei auga darbo užmokestis, būtina nepamiršti, kad ekonomikos nuosmukio laiku būtent pelnas ir traukiasi sparčiau, lyginant su darbo užmokesčiu, kuriam būdingas didesnis stabilumas“, – komentuoja I. Valeškaitė.
