Specialistai konstatuoja, kad Lietuvoje nėra aiškios darbo politikos - valdžia ne tik nekuria sąlygų emigrantams sugrįžti, bet ir neapsisprendžia, kokią poziciją užimti trečiųjų šalių darbo jėgos atžvilgiu.
Pasak ekspertų, valdžia nesugeba operatyviai reaguoti į ekonominę situaciją ir dažnai darbo rinkai taiko nelogiškus apribojimus, o jei juos ir atšaukia, tai tik pavėluotai. Kartu konstatuojama, kad senėjant Lietuvos visuomenei sienos trečiųjų šalių darbo jėgai anksčiau ar vėliau turės būti atvertos, o žmonės turės išmokti toleruoti kitataučius. Štai uostamiestyje jau senokai darbuojasi įvairių tautybių laivų remontininkai, kitataučių gretas uostamiestyje netrukus papildys apie 50 kinų statybininkų.
Tuo metu gelbėjimosi ratu galinčius tapti emigrantus prisišaukti į gimtąją šalį valdžia raginama ne tuščiomis deklaracijomis, o konkrečiais darbais. Kad ir patrauklios švietimo sistemos kūrimu. Išvykusiuosius reikia vilioti ne tik pinigais, sako visuomenės veikėjai.
Du keliai
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė sako, kad tautiečių emigracija išlieka didelė, jos tempai lėtėja silpniau nei tikėtasi. Skaičiuojama, kad nuo 10-ojo dešimtmečio netekome jau apie trečdalį milijono tautiečių. Išvyksta jauni, kvalifikuoti, turintys aukštąjį išsilavinimą.
„Vidinių rezervų šaliai atjaunėti jau nėra. Lieka du keliai - bandyti susigrąžinti emigrantus arba priimti darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Valdžia bando veikti abiejuose frontuose, bet nepakankamai. Norintiems grįžti trūksta informacijos. Yra priimtos strategijos, tačiau jos nefunkcionuoja. Nesu girdėjusi, kad ir darbdaviai ką nors darytų, kad susigrąžintų emigravusius“, - sako A. Sipavičienė.
Anot jos, valdžia neturi aiškios politikos ir dėl darbo jėgos importo - iš kur, ką ir kiek atsivežti, kaip skatinti ilgalaikę ar trumpalaikę imigraciją.
„Akivaizdu viena - kuo sudėtingesnė tvarka įsivežti darbuotojus iš užsienio, tuo daugiau nelegalų. Pavyzdžių jau netrūksta - neseniai garsiai nuskambėjo atvejis, kai viena kinus įdarbinanti lietuvių įmonė juos įdarbino ne statybose, o nelegaliai pernuomojo kitoms bendrovėms“, - teigia Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė.
Užsieniečiai - ne pigiau
Bene pirmosios Lietuvoje užsienietiškos darbo jėgos importu pradėjo užsiiminėti Klaipėdos laivų statybos ir remonto įmonės.
„Baltijos“ laivų statyklos personalo direktorė Elena Skorochod sako, kad įmonė darbuotojų trūkumą pradėjo jausti šaliai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą.
„Tikrai darome viską, kad sulaikytume žmones arba susigrąžintume jau išvykusius. Pernai parašėme 89 laiškus išėjusiųjų šeimoms. Juose informavome apie besikeičiančias sąlygas, papildomas socialines garantijas, algas. Šiemet padidinome atlyginimus ir vėl iškart informavome apie tai. Iš 146 adresatų informacijos teiravosi 11, įdarbinome 9. Tačiau dažniausiai sugrįžta tik verčiami šeimyninių aplinkybių - ligos, vaikų ir panašiai“, - pasakojo E. Skorochod.
Dėl augančios gamybos apimties su darbuotojų trūkumu susidūrė ir Vakarų laivų gamykla.
„Labai žmones vilioja Skandinavijos laivų statybos ir remonto įmonės. Dar negalime pasiūlyti tokios algos kaip ten, bet atlyginimai nuolat auga“, - sakė šios įmonės personalo direktorius Tomas Vainorius.
Anot laivų statybos ir remonto įmonių atstovų, atsivežti darbo jėgos iš kitų Lietuvos regionų nėra galimybių, nes tik uostamiestyje ruošiami tokie specialistai. Todėl užsieniečiai įdarbinamai tiesiogiai arba per subrangovus. Laivus uostamiestyje stato arba remontuoja atvykėliai iš Ukrainos, Rusijos, Rumunijos, Bulgarijos, Slovakijos ir net Kinijos.
„Dirba vien vyrai, palikę šeimas. Nė vienas dar nėra sakęs, kad ruošiasi parsikraustyti į Lietuvą“, - sako E. Skorochod.
T. Vainorius akcentuoja, kad užsieniečiai įdarbinami ne dėl to, kad jiems galima mokėti mažiau. Darbdavio išlaidos tiek lietuviams, tiek užsieniečiams esą yra beveik vienodos.
Konkuruoja dėl užsieniečių
Anot T. Vainoriaus, įmonėms konkuruoti tenka ne tik dėl lietuviškos darbo jėgos, bet ir dėl užsieniečių.
„Pavyzdžiui, suomiai jau ieško įvairių būdų, kaip sulaikyti prisiviliotus užsieniečius. Pavyzdžiui, Turku laivų statybos įmonėje dirba 37 tautybių žmonės. Tad ruošiamos įvairios integracinės programos. Tuo metu Lietuva nėra superšalis, į kurią veržtųsi užsieniečiai. Taigi ir dėl rusų, ukrainiečių tenka konkuruoti su skandinavais. Tuo metu valstybė netgi kiša pagalius į ratus“, - sakė Vakarų laivų gamyklos personalo direktorius.
Anot jo, vienintelis pasiekimas kol kas yra tai, kad prieš kelerius metus buvo sudarytas vadinamųjų deficitinių specialybių sąrašas. Tačiau iš esmės darbdavių poreikių dabartinė įstatyminė bazė netenkina.
„Reikalaujama, kad atsivežamas žmogus per pastaruosius penkerius metus turėtų 3 metų darbo stažą. Tai labai sunku įrodyti, nes laivų remontininkai dirba įvairiose šalyse ir nekaupia dokumentų. Popieriai tvarkomi 2-3 mėnesius. Kai kurie specialistai negali tiek laukti. Be to, dokumentus reikia tvarkyti Lietuvos darbo biržoje, Vilniuje, nors žmonės bus įdarbinami Klaipėdoje. Nelogiškas yra ir reikalavimas, kad padirbus dvejus metus žmogus turi išvažiuoti trims mėnesiams ir tik po to vėl galima tvarkyti dokumentus iš naujo“, - aiškino T. Vainorius.
Dėl visų šių problemų laivų statytojus ir remontininkus vienijanti asociacija kreipėsi ir į ministerijas, ir į Seimo narius - jokių rezultatų nepasiekta.
Kad reikia mažinti dokumentų tvarkymo terminus, pritaria ir rusų bei ukrainiečių įdarbinimu Klaipėdos laivų statybos ir remonto įmonėse jau daugiau nei dešimt metų užsiimantis Igoris Tichonsovas. Jis akcentuoja, jog anksčiau žmonės važiuodavo į Lietuvą, nes nebuvo darbo, o dabar situacija Rusijoje keičiasi. Štai vienai laivų statybos ir remonto įmonei Kaliningrado srityje šiuo metu reikia apie 700 žmonių.
„Vilioja ne tik pinigai“
Leonidas Donskis, filosofas, kultūros kritikas:
Homogeniškos visuomenės nebeįmanoma išlaikyti, Lietuva tikrai nebeišliks tokia kaip dabar. Negalima taikyti kultūros apsaugai tų kriterijų, kurie galiojo XIX amžiaus pabaigoje, ir kartu linkėti šaliai ekonominės gerovės. Kuo geriau gyvenama, tuo labiau šalis atsiveria. Pavyzdys - Nyderlandai, Airija. Tačiau akivaizdu, kad dar nemokame integruoti kitataučių. Dabartinės tautinės mažumos gyvena nuo seno tik dėl politinių priežasčių ir jų negalima laikyti sėkmingos integracijos pavyzdžiu.
Kad kitataučių integracijai reikia skirti deramą dėmesį, puikiai rodo Nyderlandų pavyzdys. Šios šalies vyriausybė vienu metu buvo sumažinusi kitataučių integracijai skirtas lėšas ir dabar raško vaisius - išaugo visa karta neintegruotų marokiečių, tad yra ir žmogžudysčių, ir kitų nemalonių pasekmių.
Viena didžiausių problemų yra tai, kad nėra greito lietuvių kalbos mokymo specialistų. Rusakalbiams Lietuvoje dar gerai, juos dauguma supranta. Tačiau tai tik laikinas vaistas, jau auga karta, nebesuprantanti rusų kalbos. Tiesa, gali pagelbėti artimesnis mentalitetas. Tačiau pasikeitus geopolitinei situacijai gali pasikeisti ir žmonių požiūris.
Kalbant apie emigrantus galima drąsiai konstatuoti, kad dalis jų tikrai grįš. Tačiau emigravę žmonės tikrai seka ne tik kainas ir atlyginimus Lietuvoje. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, akademinėje, mūsiškiai atlyginimai niekada neprilygs vakarietiškiems. Savo šalyje gyventi yra geriau visų pirma dėl kultūros, draugų ir aplinkos, gyvenimo visumos pojūčio. Tačiau daug kas užsienyje lieka dėl vaikų, dėl galimybės suteikti jiems labai gerą išsilavinimą, todėl valdžiai reikia labai daug nuveikti gerinant Lietuvos švietimo sistemą. Negalima vilioti vien pinigais, tačiau negalima apsiriboti ir abstrakčiomis agitacijomis, pasivažinėjimu po ambasadas.
„Valdžia vėluoja“
Vadimas Titarenka, banko „DnB NORD“ prezidento patarėjas:
Deja, Lietuvoje darbo politika nebuvo ir iki šiol nėra koordinuojama. Ir taip yra įvairiose srityse. Pavyzdžiui, švietimo sistema. Per daug ruošiama socialinių mokslų specialistų - beveik kas antras yra vadybininkas, nors realiai atlieka tik kasininko funkcijas. Valdžia ir pernelyg mažai skyrė pinigų profesinių mokyklų mokymo bazei gerinti, ir dėmesio populiarinant specialybes, kurių reikia šalies verslui. Visa tai lėmė, kad paruošiami arba prastai kvalifikuoti, arba visiškai rinkai nereikalingi žmonės.
Nebuvo koordinuojama ir darbo jėgos importavimo politika. Ilgą laiką buvo ribojamos galimybės įsivežti darbuotojus, taikomos įvairios kvotos. Jas suskubta panaikinti tik tada,kai jau pati rinka viską išsprendė - prasidėjo ekonomikos lėtėjimo fazė.
Mūsų banko analitikai prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis padidės apie 0,2 procento. Prie šito prisidės ir tai, kad mažos statybų bendrovės jau arba bankrutuoja, arba keičia kryptį ir atleidinėja darbuotojus. Europos statybų rinkoje irgi atsiranda sąstingis. Ima grįžti emigravę statybininkai, tad kyla klausimas, kur jie dėsis. Tuo metu dar visai neseniai, kai statybose trūko darbo rankų, valdžia ribojo darbuotojų atsivežimą.
Į Europos Sąjungą įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, kurių gyventojai gauna mažesnes algas nei lietuviai, nedarbas gresia ir daliai mūsų šalies transportininkų, kurie dar visai neseniai prašė leisti įsivežti darbuotojų.
Tačiau aišku, kad kai kuriuose sektoriuose išliks ir darbo jėgos trūkumas, pavyzdžiui, laivų remonto ir statybos.
„Užteks dabartinių pajėgumų“
Adakras ŠEŠTAKAUSKAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas:
Aišku, kad tokių beprotiško statybų augimo tempo jau nebebus. Tačiau pirmą šių metų ketvirtį statybų mastai išaugo 13 procentų. Tai reikia vadinti fantastišku augimu, nes normaliai besivystančiose šalyse 4-5 procentų statybų augimas yra laikomas labai geru. Aišku, pesimistai gali šaukti, kad pernai tuo pačiu metu statybos augo 40 procentų, tad šiemet jų augimas sulėtėjo net tris kartus.
Kadangi Finansų ministerija 2009-2011 m. prognozuoja kasmetinį 4-6 proc. bendrojo vidaus produkto augimą, manyčiau, kad statybos šiuo laikotarpiu augs maždaug 4-5 proc. Reiškia, kad tiek pat padidinus darbo našumą užtektų ir dabartinės statybose besidarbuojančios darbo jėgos. Aišku, reikia įvertinti ir tai, kad per pastaruosius metus iš 50 tūkstančių į statybą atėjusių buvo ir įvairaus plauko veikėjų su įvairiais polinkiais. O reikalavimai kokybei tik didės.
Tačiau nebuvo tokių laikų, kad statybose netrūktų gerų specialistų. Visgi manau, kad iš trečiųjų šalių statybininkai turėtų būti kviečiami tik konkretiems projektams, jei nėra specialistų šalyje.
„Viskas kontroliuojama“
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija (VRM) išplatino pranešimą, kuriame neigiami žiniasklaidos teiginiai, kad Lietuvoje ekonominės migracijos procesai tampa nevaldomi. Anot VRM, įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuolat tobulinamas, atsižvelgiant į vykstančių migracijos procesų Lietuvoje tendencijas, narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Pažymima, kad užsienio ekspertai ne kartą yra palankiai įvertinę minėto įstatymo nuostatas bei susiklosčiusią migracijos procesų valdymo sistemą. Lietuva esą ne kartą buvo minima kaip valstybė, kuri laikosi gana griežtos imigracijos politikos (pavyzdžiui, šeimų susijungimo atvejai, leidimų dirbti išdavimas tik konkrečiam darbui atlikti - užsieniečiui nėra suteikiama teisė laisvai ieškoti darbo vidaus rinkoje ir pan.).
Ministerija akcentuoja, kad pernai Vyriausybė patvirtino Ekonominės migracijos strategiją ir priemonių planą 2007-2008 m. Šiuo metu Vyriausybės Strateginio komiteto darbotvarkėje naujas dokumentas - Lietuvos imigracijos politikos gairių projektas, numatantis siekį išsaugoti esminiais migracijos klausimais nacionalinę kompetenciją bei darbo rankų trūkumą spręsti laikinos migracijos priemonėmis.
„VRM laikosi tokių principų, kad darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvežimas neturi skatinti Lietuvos piliečių emigracijos, būtina skatinti grįžtamąją migraciją, o įsivežant darbuotojus iš užsienio prioritetas turi būti teikiamas kvalifikuotai darbo jėgai“, - rašoma pranešime.
Trečiųjų šalių piliečio darbuotojo atvykimą į Lietuvą inicijuoja darbdavys. Jis kreipiasi į Lietuvos darbo biržą, kuri užsieniečiui išduoda leidimą dirbti Lietuvoje, jeigu į šią darbo vietą nerandama Lietuvos arba Europos Sąjungos piliečio.
Užsienietis negali dirbti jokio kito darbo, išskyrus tą, kurį dirbti buvo pakviestas, ir pas tą patį darbdavį, kadangi pastarasis atsako už tą užsienietį, kol jis yra Lietuvoje.
Gavęs leidimą dirbti, užsienietis privalo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Martynas Vainorius