Daugelis darbuotojų kas mėnesį uždirba daugiau ar mažiau fiksuotą algą. Tačiau atostogų mėnesį į sąskaitą jo gaunama atlyginimo ir atostoginių suma gali skirtis. Tai priklauso nuo mėnesio ilgio ir darbo dienų skaičiaus jame. Dėl to vienais mėnesiais atostogauti apsimoka labiau nei kitais. Taip bus ir 2023 m.
Priklauso dvigubas atlyginimas
Kaip numatyta Darbo kodekse, paprastai kasmet Lietuvoje nedirbama per 16 švenčių dienų, kurios gali sutapti su sekmadieniais. Kaip tik tokia diena bus ir 2023 m. sausio 1-oji – Naujųjų metų diena.
Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kitais metais bus ketvirtadienis. Tad paėmus laisvadienį vasario 17 d., būtų galima susiorganizuoti ilgąjį savaitgalį.
Tuo metu kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, 2023 m. bus šeštadienį ir papildomos poilsio dienos daugeliui nesuteiks.
Tačiau jau balandžio 9 ir 10 dienomis, sekmadienį ir pirmadienį, bus minimos krikščionių Velykos (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis. Per jas paprastai nedirbama.
Nedarbo diena yra ir gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena. Kitąmet ją minėsime pirmadienį, taigi tuo metu daugelio laukia ilgasis savaitgalis.
Be to, pirmąjį gegužės sekmadienį yra Motinos diena, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo diena.
Vasaros viduryje, birželio 24-ąją, švenčiamos Rasos ir Joninių dienos. 2023 m. tai bus šeštadienis.
Tačiau jau liepos 6-ąją minėsime Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną. Kitąmet tai bus ketvirtadienis. Taigi, po jų penktadienį paėmus laisvą, taip pat galima bus poilsiauti keturias dienas.
Paskutinė kitų metų šventė bus rugpjūčio 15-ąją. Tądien bus minima Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Tai bus antradienis, o laisvą dieną paėmus pirmadienį, taip pat galima susiplanuoti ilgesnes trumpas atostogas.
Lapkričio 1-ąją Lietuvoje minima Visų Šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Tai bus trečiadienis ir ketvirtadienis. Priklausomai nuo aplinkybių, tuo metu vertėtų pagalvoti ir apie visą savaitę atostogų.
Galiausiai jeigu šiemet per Kalėdas turėsime tik vieną papildomą laisvą dieną (pirmadienį, gruodžio 26 d.), tai kitąmet Kūčių diena, pirmoji ir antroji Kalėdų diena tęsis nuo sekmadienio iki antradienio.
Darbo kodekse numatyta, kad švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Kada labiausiai apsimoka atostogauti
Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje. Šių dviejų mokėjimų suma gali būti didesnė arba mažesnė už kas mėnesį mokamą fiksuotą algą. Tai priklauso nuo mėnesio, kurį bus atostogaujama.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakoja, kad atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios, todėl galima apskaičiuoti daugiausiai ir mažiausiai palankius mėnesius atostogoms.
Ji skaičiavo, kad jeigu darbuotojui 2023 m. bus didinamas darbo užmokestis, tada jam geriausia atostogauti praėjus 3 mėnesiams po darbo užmokesčio padidinimo.
„Pavyzdžiui, darbuotojo darbo užmokestis 2022 m. buvo 1300 eurų, o nuo 2023 m. sausio 1 d. jo alga sieks jau 1500 eurų. Tada tokio darbuotojo atostoginiai už 2023 m. sausį būtų skaičiuojami pagal 2022 m. taikytą 1300 eurų darbo užmokestį. Ir vien dėl to darbuotojo sausio mėnesio darbo užmokestis ir atostoginiai kartu sudėjus bus mažesnis nei 1500 eurų“, – teigė D. Čibirienė.
Anot jos, kitais metais palankiausia atostogauti kovo mėnesį.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas gaudamas vidutinį fiksuotą 1500 eurų užmokestį atostogaus kovo mėnesį, jo atostoginiai bus skaičiuojami taip: darbo užmokesčiai už gruodį, sausį ir vasarį sudėti ir padalinti iš darbo dienų.
Svarbu paminėti, kad dalijama tik iš darbo dienų, į šį skaičių neįeina savaitgaliai ar šventinės dienos. Tad kalbant apie kitų metų kovą 4500 eurai būtų dalijami iš 61 dienos – tiek jų turėtų gruodis, sausis ir vasaris, išeina 73,7 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 737 eurus. Jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 65,2 euro. Šią sumą gavome 1500 padaliję iš 22 kovo darbo dienų“, – aiškino specialistė.
Anot D. Čibirienės, mažiausiai atostoginių kitais metais gaus tie darbuotojai, kurie nuspręs atostogauti balandį.
„Pavyzdžiui, darbuotojas gauna 1500 eurų fiksuotą atlyginimą. Tad 4500 eurai būtų dalijami iš 63 dienų – tiek jų turi sausis, vasaris ir kovas. Išeina 71,4 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 714 eurų. O jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 78,9 euro Šią sumą gautume 1500 padaliję iš 19 balandžio darbo dienų“, – skaičiavo specialistė.
Atostogauja tada, kada gali
Tačiau, pasak D. Čibirienės, ne visi darbuotojai gali skaičiuoti darbo dienas, atostoginius ir išeiti atostogauti, kai jiems tai labiausiai apsimoka.
„Kiekvienoje darbo srityje yra laikotarpių, kai darbuotojas negali išeiti atostogauti. Be to, atostogos yra derinamos su darbais, šeimos narių atostogomis, oro sąlygomis ir finansais. Ne visi nori atostogauti namuose lyjant lietui.
Atostogų trukmė priklauso irgi nuo keleto aspektų. Paprastai žmogus tam tikru gyvenimo etapu siekia karjeros, dažnai dirba keliuose darbuose. Todėl jam išeiti atostogauti tuo pačiu metu abiejuose darbuose yra sudėtinga. Tad toks darbuotojas retai atostogauja 10 dienų“, – pasakojo D. Čibirienė.
Jos teigimu, įvairių profesijų darbuotojai atostogauja skirtingai, pavyzdžiui mokytojai gali atostogauti kad ir tris mėnesius.
„Atostogos priklauso ir nuo finansų, juk 3 savaites atostogauti užsienyje išeis trigubai brangiau nei atostogauti vieną savaitę. Tačiau būna žmonių, kurie meta darbus ir atostogauja 3 mėnesius ar visus metus. Viskas priklauso nuo paties darbuotojo ir jo susitarimo su darbdaviu. Jeigu darbuotojas yra reikalingas, tai darbdavys jį išleis ir kelioms savaitėms ar mėnesiams ir lauks sugrįžtančio. Tačiau jeigu žmogus tik įsidarbina ir jau prašo atostogų, tokį darbuotoją darbdavys gali ir atleisti“, – sakė D. Čibirienė.
