Šiemet tautiečiai plūs į imbieriniais sausainiais ir karštu vynu pakvipusias Europos miestų kalėdines muges, važiuos ir pas kaimynus. Ir nors kelionės ir keliavimas šventiniu laikotarpiu išbrangsta trečdaliu – lietuviams tai nė motais. Vidutiniškai už keliones suploja daugiau nei 1000 eurų.
Karšto vyno kvapas, kalėdiniais žaisliukais nukrauti stelažai ir minia žmonių – ankstesnė kalėdinė mugė Vokietijoje. O šiemet į panašias Niurnbergo ir Drezdeno muges autobusu važiuos ir Nerija su vyru. Į kalėdines muges užsienyje Nerija vyksta jau nebe pirmą kartą, mat jos kitokios negu Lietuvoje dėl savo šventinės dvasios.
„Skiriasi net pačiu didingumu savo. Pavyzdžiui, Hamburge, kai buvau, tai nėra taip, kaip Vilniuje. Tik tai Katedros aikštėje, o ten kiekviena aikštė, kiekvienas prekybos didesnis centras prie savęs vėl turi tą savo mugę. Ir muzika, ir maistas specifinis, ir tas karštas vynas“, – kalba Nerija.
Kelionėje, kurią Nerija užsisakė dar spalio pradžioje, moteris žada kiek paišlaidauti – parsivežti suvenyrų ir netgi dovanų anūkams. Tokia kelionė vienam asmeniui kainuoja apie 300 eurų. Pasak vienos kelionės agentūros vadovės, į kalėdines muges Europos miestuose, kuri yra antra pagal populiarumą kryptis, lietuviai vietas jau beveik visas išgraibstė.
„Dar yra keletas vietų ir į Naujuosius metus, dar gal, sakyčiau, daugiau į Naujuosius metus, į kalėdines muges jau ten labai nedaug belikę vietų“, – teigia „Ingrida Tours“ vadovė Ingrida Pociutė.
Lietuviai šventiniu laikotarpiu taip pat itin mėgsta traukti į Taliną ir Rygą. Ir jei į kalėdines muges lietuvaičiai daugiausia keliauja prieš šventes ar tarpušvenčiu, šiemet atsiranda nauja tendencija. Agentūra sulaukė ne vieno gyventojų skambučio, kurie Kūčių ir Kalėdų užstalę norėtų iškeisti į kelionę su būriu artimųjų – vaikais ir seneliais.
„Aš sakau, kodėl. Juk mes vis tiek jau esam įpratę švęsti namuose. Sako taip, bet mes ir norėtume važiuoti su artimaisiais. Ir, sako, mes skaičiuojam, ar mes namuose išleisime tą sumą, sakykim, su artimaisiais, o gal sako išvažiuojam visi į kelionę ir mes toj kelionėj visi bendrausim“, – pasakoja I. Pociūtė.
O į Balį ir Tailandą didžiausias kelionių organizatorius Lietuvoje „Novaturas“ šventiniu laikotarpiu vietų jau nebeturi. Ir nors kelionių kainos į šias egzotiškas, žydravandenes šalis prasideda nuo 1300 eurų ir kopia aukštyn, lietuviai tokias keliones iššlavė. Vietų likučiai – tik Kuboje ar Tenerifėje.
„Pasiūla egzotikos yra išaugusi 4 kartus ir jinai tiesiogiai atliepia paklausą, nes tikrai labai matome, kad lietuviai labai išsiilgę egzotinių krypčių“, – tvirtina „Novaturo“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Albert Zinevič.
Visgi pagrindinės kelionių kryptys šventiniu laikotarpiu – Egiptas ir Tenerifė. Šiemet vidutiniškai tautiečiai joms išleidžia 950 eurų, kai pernai kaina siekė 700. Ir taip nutiko ne tik dėl trečdaliu išbrangusios aviacijos.
„Egiptas turėjo tikrai puikų sezoną praeitais metais. Egiptas buvo ant bangos ir dėl to ta didelė paklausa ir viešbučių kainodarą išpūtė į aukštesnę, aišku, pusę, tai tikrai tas pats Egiptas kainuoja šiandien dienai, šventiniu laikotarpiu vidutiniškai apie 1000 eurų, be abejo, galima surasti ir pigesnių kelionių, nuo 700 eurų ir aukštyn“, – sako A. Zinevič.
Lietuviai, priešingai nei skandinavišką, kuklesnį variantą besirenkantys latviai ar estai, mėgsta 5 žvaigždučių servisą, ir šiemet, pasak „Novaturo“, savęs taip pat nevaržo ir netaupo. Gruodžio mėnesį vidutinė lietuvio kelionių krepšelio kaina – 1100 eurų. Tiesa, ją išpučia egzotinės kelionės. Pernai gyventojai į egzotines keliones nevyko, tad jų kelionių krepšelis siekė apie 760.
Ir nors kelionės ir keliavimas šventiniu laikotarpiu, pasak Lietuvos turizmo asociacijos, išbrangsta 30 procentų, lietuviai nesnaudžia ir keliones per Kalėdas ar Naujus metus graibsto ne tik užsienyje, pramogų ieško ir Lietuvoje. Tautiečiai per šventes ruošiasi būti pajūryje, sveikatingumo paslaugos teikiančiuose viešbučiuose ir kaimo turizmo sodybose.
„Kalbant apie Naujų metų sutikimą, tai yra jau pagraibstytos vietos ir tikrai, jeigu norit sutikti ne namie, tai reiktų suskubti. Kalbant apie kaimo turizmo sodybas vėlgi yra ta pati situacija“, – tikina Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.
Keliaujančių lietuvių skaičius, remiantis „Novaturo“ duomenis, palyginus šių ir pernai metų sausio–rugsėjo mėnesius, šiemet išaugo 20 procentų. Tai rodo ir susidomėjimas slidinėjimu užsienyje – tam tikruose skrydžiuose į Įtalijos slidinėjimo kurortus vietų nebėra nei sausį, nei vasarį.
