NT brokeris Mantas Mikočiūnas juokavo, kad vasarą į Lietuvą grįžę emigrantai lanko ne tik odontologus, bet ir parduodamą NT.
„Dažniausiai jie ieško vidutinės klasės, ne visada naujos statybos, 1 ar 2 kambarių butų. Tokius būstus žmonės perka investicijai. Tačiau jeigu emigrantai perka NT su mintimi, kad ten gyvens grįžę, tada jie butą renkasi didesnį – 3–4 kambarių. Kartais pirkėjai dairosi ir kotedžų.
Paprastai tokie pirkėjai NT perka iš santaupų, be banko paskolų. Būstui emigrantai išleidžia apie 100 tūkst. eurų. Dažniausiai tokie pirkėjau neviršija 150 tūkst. ar 160 tūkst. eurų ribos. Tačiau jeigu NT jie nori skirti didesnę sumą, tada žmonės perka du pigesnius būstus“, – pastebėjo M. Mikočiūnas.
Pasak jo, emigrantai pandemijos laikotarpiu buvo dėkingi klientai, nes pirko butų net nematę gyvai.
„Dalis jų net neatvyko į Lietuvą, o butus apžiūrėjo vaizdo skambučių pagalba. Šis būdas buvo labai patogus, nes žmonės negalėjo keliauti, o pinigus investuoti norėjo“, – sakė NT brokeris.
Išnuomoti būstą bus sunku?
Tačiau, M. Mikočiūnas prognozuoja, kad netrukus būsto nuomos rinka Lietuvoje patirs išbandymų.
„Butai ir kotedžai buvo perkami su mintimi išnuomoti ir susikurti grąžą, kažkur pasidėti pinigus, juos išsikeisti. Retas pirkėjas skaičiuoja atsiperkamumo grąžą. O ji vis mažėja, nes konkurencija nuomos rinkoje didėja.
NT pardavimo kainos kilo daugiau nei nuomos. Todėl grąža mažėja. O daugelis pirkėjų perka būstą, tačiau negalvoja apie jo nuomą, kaip jį reikės išnuomoti. Tačiau artėja tas metas kai teks tai padaryti. Todėl stebėsime, kaip rinka reaguos, kokių patirs išbandymų“, – pastebėjo NT brokeris.
NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius turėjo kitokią nuomonę. Jis pastebėjo, kad Vilniaus nuomos rinka yra vis dar nuomotojų rankose.
„Miestas auga, kiekvienas metais atvyksta naujų gyventojų ir ne tik lietuvių. Natūralu, kad nuomojamo būsto paklausa bus auganti. Investuotojai, kurie įsigijo būstus nuomai, kažkuriam laikotarpiui turės ką išnuomoti. O kas bus toliau po 10 ar daugiau metų, sunku prognozuoti.
Tačiau dabartinės tendencijos rodo, kad Vilniuje, ko gero, bus išlaikoma augimo kreivė. Bet kainos, už kurias žmonės įsigyja būstą, vieniems gali jau atrodyti pasiekusios piką, o kiti mano, kad jos dar kils“, – komentavo NT ekspertas.
Anot jo, kai kurie investuotojai gali šiek tiek nudegti.
„Nukritus NT kainoms, investicijos nuomai kurį laiką būtų nepelningos. Tačiau dauguma investuotojų dėl to nesirūpina, nes tikimasi, kad būstas ilgalaikėje perspektyvoje visada brangsta. Tad manoma, kad kainos visada grįš į buvusį lygį ir kažkada jį vėl pralenks. Tas tikėjimas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl dalis rinkos taip drąsiai dabar ir perka NT“, – pažymėjo A. Antanavičius.
NT lietuviams – pažįstama ir saugi investicija
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad dauguma lietuvių nėra linkę investuoti į finansinį turtą – akcijas, investicinius fondus, obligacijas ar kt. Jie yra linkę investuoti į NT.
„Ši investicija žmonėms jau yra pasiteisinusi. Žiūrint į pastaruosius 20 ar 30 metų matome, kad NT kainos Lietuvoje didėjo. Gyventojai tikisi, kad taip bus ir toliau. Tai rodo ir mūsų banko atliktos apklausos. Dauguma žmonių mano, kad būsto kainos ir toliau augs.
Tačiau reikėtų įvertinti, kas ir kur yra perkama. Vieno turto vertė gali labai išaugti, o kito – ne“, – patarė ekonomistas.
Anot jo, normalu, kad žmonės bijo, kad pinigai nuvertės.
„Šiuo atveju kalbame apie žmonės, kurie būstą perka be paskolų, jie turi mažiausiai 50 tūkst. sąskaitoje. Savaime suprantama, kad šie pinigai būdami sąskaitoje nuvertėja.
Normalu, kad žmonės, nori juos investuoti. O infliacija yra padidėjusi, Lietuvoje siekia beveik 5 proc. Tačiau tai nereiškia, kad infliacija vis didės. Su tokiu požiūriu reikia kovoti, nes pavyzdžiui, NT rinkos pardavėjams toks požiūris yra patogus. Žmonės tuo motyvuojami pirkti NT“, – komentavo T. Povilauskas.
Jo teigimu, NT yra laiko patikrinta ir žmonėms gerai pažįstama investicija, tačiau turimus pinigus reikėtų diversifikuoti, t. y. paskirstyti įvairiose investicijų priemonėse.
Rekordiniai pardavimai
Registrų centro duomenimis, šiemet visoje šalyje įregistruota 19,5 tūkst. butų pardavimų – 38 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų pusmetį (2019 m. pirmąjį pusmetį – 17,1 tūkst.), o vien tik per šių metų birželį – 3,5 tūkst., arba 63 proc. daugiau nei praėjusių metų birželį, bet 9 proc. mažiau nei šių metų gegužę.
„Butų rinkoje šiemet netrūksta optimizmo – sandorių skaičius auga visuose šalies didmiesčiuose, o pastarieji keli mėnesiai yra maždaug ketvirtadaliu geresni nei iki tol matyti vieno mėnesio vidurkiai. Butai ir toliau išlieka patraukli investicija – trijuose didžiausiuose šalies miestuose investiciniu galima laikyti kas penktą įsigytą butą“, – skaičiavo Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Šiemet per pirmąjį pusmetį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 7,2 tūkst. butų sandorių, arba 35 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. pirmąjį pusmetį – 5,7 tūkst.), Kaune – 2,7 tūkst., arba 32 proc. daugiau (2019 m. – 2,4 tūkst.), Klaipėdoje – beveik 1,8 tūkst., arba 67 proc. daugiau (2019 m. – 1,6 tūkst.).
Iš šių sandorių investiciniais, t. y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune – beveik kas ketvirtą. Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2020 metų sausio-birželio mėnesiais) padidėjo 46 proc., Kaune – 35 proc., Klaipėdoje – net 93 proc.
