ES planuoja spausti šalis, kad pastatai taptų efektyvesni energijos požiūriu – ir tai kelia baimę dėl Briuselio ir nacionalinių sostinių susidūrimo bei populistinio atsako galimybės.
Europos Komisija nori sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc. iki 2030 m., o tai reiškia radikalų permąstymą, kaip reikėtų elgtis su pastatais. Maždaug trys ketvirtadaliai ES pastatų yra laikomi energijos netaupančiais, o jie sudaro daugiau nei trečdalį bloko su energija susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Komisija siekia išspręsti šią problemą pristatydami savo paketą „Fit for 55“ – svarbiausią teisėkūros pasiūlymą, kuriuo siekiama įvykdyti ES 2030 m. įsipareigojimus klimato srityje, kurie apims naujus energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir pasiūlymą išplėsti prekybą anglies dioksidu statybų sektoriuje, rašo politico.eu.
Tačiau šiomis priemonėmis rizikuojama dar labiau apsunkinti Briuselio santykius su valstybėmis narėmis, kurios turės imtis brangiai kainuojančių viešojo sektoriaus remonto darbų ir atremti galimą būsto savininkų ir nuomininkų pyktį, kurie sulauks didesnių sąskaitų už šildymą.
Vyriausybės ypač jaudinasi dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujos anglies dioksido kiekio ribojimo ir prekybos sistemos, kuri iškastinio kuro tiekėjus įpareigotų pirkti leidimus išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms – o tai galėtų pakelti energijos kainas.
Kritikai, tarp kurių yra Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, Slovėnijos Janezas Janša, Latvijos Arturas Krišjānis Kariņšas ir Liuksemburgo Xavieras Bettelis, sako, kad rizikuojama perkelti išlaidas vargingiausiems bloko žmonėms. Prancūzija taip pat atsargiai vertina kainų augimą šalies viduje, atsižvelgiant į neramumus, kuriuos 2018-aisiais sukėlė protesto judėjimas „Geltonosios liemenės“, reaguodamas į planuojamus mokesčių padidinimus benzinui.
„Tai aktuali tema“, – praėjusį mėnesį vykusiame „POLITICO“ renginyje pripažino Prancūzijos jaunesniosios ministrės būstui Emmanuelle Wargon patarėjas renovacijos ir statybos klausimais Emmanuelis Constantinas: „Jūs ateinate į žmonių namus.“
Aukštesni tikslai
Naujosios priemonės smarkiai padidins spaudimą šalims, kurioms teks įgyvendinti ambicingą renovacijos politiką, kad būtų pasiekti ES tikslai.
Tikimasi, kad „Fit for 55“ paketas padidins bloko kolektyvinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą 2030-iesiems nuo 32,5 proc. iki 37 proc., ir beveik padvigubins valstybių narių metinius energijos taupymo įsipareigojimus, kurie turėtų padidėti nuo 0,8 iki 1,5 proc., o tai reiškia, kad šalys turi kiekvienais metais sumažinti energijos suvartojimą.
Peržiūrėtos direktyvos projekte taip pat siūloma priversti šalis atnaujinti visus viešuosius pastatus – tai reiškia viską, pradedant vietos ligoninėmis, baigiant miesto rotušėmis, savivaldybių teatrais ir valstybiniais būstais.
„Iki šiol šalys buvo įpareigotos kasmet atnaujinti 3 procentus viešųjų pastatų, tačiau tai galiojo tik centrinei valdžiai, – sakė Brook Riley, Danijos tarptautinės statybos grupės „Rockwool“ ES reikalų vadovas. – Pavyzdžiui, Vokietijoje tai tiesiog reiškė ministerijos pastatus daugiausia Berlyne, taigi, mažiau nei 0,5 proc. pastatų.“
Pasak B. Riley, išsiplėtimas iki socialinio būsto būtų „labai didelis reikalas“, nes tai sudaro iki 10 procentų ES pastatų.
Kai kurios sostinės, atrodo, priima šį iššūkį. Ispanijos vyriausybė savo ekonomikos atgaivinimo plane akcentavo energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir skyrė 7,8 mlrd. eurų ES lėšų didžiausiai privačių namų ir viešųjų pastatų atnaujinimo schemai šalies istorijoje įgyvendinti.
„Ispanija žino, kokios svarbios yra renovacijos tam, kad sumažintume mūsų pastatų energijos suvartojimą“, – „POLITICO“ sakė ministro pirmininko pavaduotoja ir ekologinio perėjimo ministrė Teresa Ribera.
Vyriausybės programa siekiama Ispanijos miestus paversti ekologiškesniais, taikantis į neefektyvius pastatus, pastatytus iki 2007 m. Ji taip pat apima kaimo vietovėms pritaikytą planą, kuriuo siekiama ne tik sumažinti energijos suvartojimą, bet ir sukurti ekologiškas darbo vietas šalies centrinėse srityse.
Kitos šalys į masinę namų renovaciją žvelgia su kur kas mažiau entuziazmo.
Portugalijoje nacionalinė vyriausybė, jau kovojanti su rimta energijos skurdo problema dėl blogai apšiltintų pastatų, įspėja, kad didesni energijos vartojimo efektyvumo tikslai sukels „didžiulį iššūkį“.
Lisabona savo ekonomikos atgaivinimo plane numatė kuklius 600 mln. eurų priemonėms, skirtoms pastatų energijos vartojimo efektyvumui gerinti, ir, kaip teigė Portugalijos aplinkos ministras João Pedro Matos Fernandesas, jie „tam neturi begalinės pinigų sumos“, pabrėždamas, kad Lisabonai reikės daug daugiau ES pagalbos, jei jie nori, kad tai įvyktų.
Anot B. Riley, šalys, be išlaidų, taip pat gali sunkiai fiziškai atlikti reikiamo masto ir greičio renovaciją, kad pasiektų aukštesnius tikslus.
„Valstybės pinigai, institucinės investicijos, banko paskolos – pinigai yra arba atsiras, – sakė jis. – Problema ta, kad trūksta biurokratinės darbo jėgos ministerijose, regionų vyriausybėse ir miestų administracijose, o vyriausybės turės kovoti, norėdamos rasti tuos žmones, kurių reikia norint iš tikrųjų gauti pinigų pastatams.“
Saugokitės neigiamos reakcijos
Galbūt didžiausias iššūkis bus užtikrinti, kad renovacijos postūmis nepagilintų socialinės nelygybės ir nepaskatintų populiarių protestų bangos.
Prancūzija, kur ministrų mintyse vis dar šviežias protestų judėjimo „Geltonosios liemenės“ sukeltas sukrėtimas, rengia naujus reglamentus, kad išvengtų neigiamos reakcijos ir teiktų paramą skurdesniems namų ūkiams, sakė E. Constantinas.
Prancūzija per dvejus metus skyrė beveik 7 milijardus eurų viešųjų pastatų, socialinių ir privačių būstų atnaujinimui. Anot E. Constantino, šalis nusprendė dirbti su subsidijomis, o ne mokesčių kreditais, ir teikti pirmenybę mažesnes pajamas gaunančiųjų paraiškoms. „Ekologiniame perėjime, ypač būsto atnaujinime, reikia atsižvelgti į socialinę nelygybę. Jei projektuosite paprastai ir tuo pačiu užtikrinsite, kad didesnes subsidijas gautų mažiau uždirbantys namų ūkiai, tada žmonės tikrai į pokyčius žvelgs palankiai.“
Prancūzijos vyriausybė taip pat stengėsi nepriskirti renovacijos visiems savo piliečiams. Nors šalies klimato įstatymo projekte yra numatyta nemažai renovacijos skatinimo priemonių, ji privaloma tik namų savininkams, norintiems nuomoti mažiausiai energiją taupančias nuosavybes nuo 2025 m.
Vis dėlto Briuselio ketinimas sukurti naują pastatų išmetamųjų teršalų anglies dioksido rinką išlieka didžiausiu susirūpinimo šaltiniu, sakė E. Constantinas. Jis perspėjo, kad, be tinkamų paramos priemonių jos poveikiui sušvelninti, kyla pavojus supykdyti darbininkų klasę. „Mes iš tikrųjų nerimaujame dėl socialinio poveikio ir naštos, kurią ji gali turėti namų ūkiams.“
Prancūzijos europarlamentaras Pascalas Canfinas iš liberalios „Renew Europe“ grupės pasisakė prieš siūlomą priemonę, teigdamas, kad tai būtų „iš esmės prieš perskirstymą, nes kuro biudžetas ir šildymo biudžetas užima proporcingai didesnę skurdžiausių namų ūkių biudžeto dalį nei turtingiausiųjų.“
Komisija atsakė į šį nerimą sukurdama kovos su klimato kaita socialinę priemonę, skirtą apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius nuo didesnių sąskaitų už energiją. „Idėja yra padėti tiems, kuriuos šie pokyčiai veikia neproporcingai“, – praėjusį mėnesį „France Inter“ sakė žaliojo kurso vadovas Fransas Timmermansas.
Tačiau, nors olandas pripažino socialinių neramumų galimybę, jis pabrėžė, kad „labiau bijo klimato krizės, labiau bijo dėl jos galinčio atsirasti natūralios aplinkos naikinimo“.
„Jei nieko nedarysime, visiškai prarasime klimato krizės kontrolę, o žmonės, kurie praras daugiausiai, ir bus tie neturtingieji, – sakė jis. – Kai aš siūlau pakeitimus, aš siūlau juos todėl, kad mes neturime kitos išeities, tačiau galime šiuos pakeitimus atlikti solidariai.“
