Ekspertai siūlo, kad suformavus naują iki 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje čia galėtų būti paskirstomi konteineriai, gaminami jūrinio vėjo jėgainių komponentai, gaminama žalioji energija ir pagal žaliąsias technologijas perdirbami laivai.
Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad šios dalies plėtra bus reikšmingas žingsnis uosto ir viso regiono konkurencingumui, atsivers naujos galimybės Lietuvos pramonei ir eksportui.
„Šis projektas Klaipėdos uostui išskirtinis tiek savo ambicija, tiek investicijų poreikiu. Tam, kad atsakingai ir pagrįstai įvertintume, kokios veiklos yra ir bus paklausios, perspektyvios kelis dešimtmečius į priekį, nusprendėme atlikti uosto pietinės dalies plėtros rinkos studiją“, – pranešime sakė A. Latakas.
Uosto direkcijos užsakymu JAV kompanija „Moffat & Nicchol“ atlieka uosto pietinės dalies plėtros rinkos studiją – pirmasis jos etapas – rinkos tyrimas penktadienį pristatytas uosto tarybos nariams.
Studijos rengėjai įvardijo keturias perspektyviausias veiklas pietinėje uosto dalyje: konteinerių paskirstymo veikla ir įvairios su tuo susijusios paslaugos, jūrinio vėjo jėgainių komponentų gamyba ir perdirbimas, žaliosios energijos terminalas ir „žaliasis“ laivų perdirbimas – supjaustyti plieniniai elementai būtų kraunami į laivus ir eksportuojami kaip metalo laužas.
Ekspertai visų pirma įvertino uosto pietinės dalies plėtros poreikį ir rinkos potencialą, atliko regiono makroekonominę analizę, Baltijos uostų ir Klaipėdos konteinerių krovos, generalinių krovinių ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų, produktų išvystymo rinkos tyrimą. Vertintos 25 skirtingos galimos veiklos.
Vėliau studijos autoriai šias veiklas vertins kaštų ir naudos analizės būdu.
Planuojama, kad šioje uosto dalyje 2030-aisiais turėtų būti suformuotas naujas – apie 83,5 ha sausumos plotas, pastatyta nauja maždaug 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis šalia jų turėtų siekti 16,5 metro, o maždaug 1,7 km pailgėjusio laivybos kanalo gylis – 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta.
Šioje teritorijoje taip pat galėtų plėstis jūrinės inžinerinės pramonės ir atsinaujinančios energetikos įmonės. Čia taip pat būtų suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.
Studija turėtų būti baigta kitų metų pavasarį.
Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų), o per septynis šių metų mėnesius – 18,6 mln. tonų krovinių, arba 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, uosto naudotojų, su uosto veikla susijusių asociacijų, „Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai.
