Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima.
„Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga. Nes juk kaip taisyklė, kad jei pradėsi drausti, dar labiau važiuos. Kompanijos randa savo nišą ir legaliai tuo verčiasi. Esame teisinė valstybė, neturime įstatymo, kuris draustų lietuvius vežti apsipirkti į Lenkiją, tad valstybės tikslas būtų sureguliuoti rinką, o ne stabdyti tokių kompanijų veiklą“, – situaciją komentuoja politikas.
Susidomėjimas apsipirkimo kelione auga
Paskambinus 9 kelionių agentūroms, tokią paslaugą nurodė teikiančios 2 iš jų. Didžioji dalis agentūrų kalbėjo, kad kelionės yra organizuojamas ne su idėja, jog reikia apsipirkti, o kuriama speciali turistinė pramoga, nebent paliekant laiko trumpam suvenyrų įsigijimui. Tiesa, kai kurios teigė galinčios suteikti tokią paslaugą, jei klientai patys susiorganizuotų kolektyvą, tačiau pridūrė, kad tuomet pigiau būtų tiesiog nuomoti autobusą, o ne planuoti kelionę.
Visgi viena kompanija pasakojo vykdanti apsipirkinėjimo programas į Balstogę. Tuomet lietuviai yra vežami nuo vienos parduotuvės prie kitos, paliekant po 2 valandas apsipirkinėjimui. Vakare parvežami namo.
Kitas tokios kelionės variantas, po apsipirkinėjimų siūloma dar užsukti į vandens pramogų parką. 700.lt agentūros padalinio vadovas Rytis Pavolas pasakoja, kad lietuvių susidomėjimas – didžiulis.
„Surenkame maksimalų skaičių žmonių į suplanuotos maršrutus. Daugiausia važiuoja apsipirkti, bet 70 proc. pasilieka laiko ir pramogoms. Kelionių organizatoriai reaguoja į keleivių poreikius ir kuria programas neatsitiktinai. Tad ši programa buvo sudaryta atsižvelgiant į atliktą klientų apklausą“, – sako R. Pavolas.
Tokią programą ši kompanija vykdo jau nuo praeitų metų. Pašnekovas pasakoja, kad 2015 metais buvo vykdomi 3 reisai, kiekvienas vežė po 70 žmonių. Šiais metais aktyvumas išaugęs, todėl planuojami 4 reisai.
„Yra parduotuvės tam tikrose miesto dalyse. Tai vežame nuo vienos prie kitos, parodome kur jos yra, palaukiame, kad keleiviui nereikėtų pačiam su pirkiniais vaikščioti ir vargintis. Gali pasidėti į autobusą ir toliau eiti apsipirkinėti. Mes teikiame pačią pramoginę kelionę ir paslaugą. Man pramoga yra apsipirkti ir pabūti baseine. Nėra taip, kad vien išvežame lietuvius apsipirkti“, – teigia agentūros padalinio vadovas.
Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas, žinomas kaip Makalius, mano, kad vis dėlto kelionių tikslas turėtų būti kitoks ir tokių programų siūlyti nesiruošia.
„Mes tikrai tokių kelionių neorganizuojame ir nelabai matom reikalo tam. Šiaip žmonės, kurie keliauja su mumis į Lenkiją savaitgaliui ar vienos dienos kelionei prašo, kad sustotume, jog galėtų apsipirkti ar laisvo laiko metu tai padaro. Tačiau vien tik apsipirkimui vežti, nemanau, kad kelionių organizatorių tokia pareiga turėtų būti“, – komentuoja R. Širvinskas.
Jo nuomone, agentūrų misija suteikti žmogui pažintinį džiaugsmą bei vidinių išgyvenimų.
„Tokia kelionė, kai nuvažiuoji apsiperki ir pasimaudai, nežinau, aš tikrai tokios kelionės net neplanuočiau, ne toks žmonių kelionių tikslas turėtų būti. Žmonės ir savo skiriamą laiką turėtų paskaičiuoti tai kelionei, juk kiekvieno žmogaus laikas yra brangus, jis kainuoja kartais kainuoja daug daugiau nei tie sutaupyti pinigai ir ta visa diena sugaišta, bet žinoma, čia kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Mano tikslas organizuojant keliones duoti kažką naudingo, o ne, kad žmogus grįžtų pavargęs nuo mėsų pirkimo Lenkijoje“, – savo nuomonę išsako kelionių organizatorius.
R. Širvinskas nepaneigia galimybės, kad ateityje ir daugiau kelionių agentūrų užsiims tokia veikla, nes rinkoje siūloma tai, kas turi paklausą, tačiau masiniu reiškiniu tai tapti neturėtų.
Didėjanti konkurencija Lietuvoje pakoreguotų kainas
K. Glaveckas komentuoja, kad žmogus turi teisę daryti su savo pinigais tai, ką nori, tad valstybės draudimų būti negali. Politikas atkreipia dėmesį į tai, kad kainas koreguoti galėtų didesnė konkurencija tarp prekybininkų, nes būtent dėl šios priežasties kainos pas mus didesnės nei Lenkijoje.
„Dauguma žmonių važiuoja į Lenkiją dėl mėsos ir pieno produktų. Kiek žinau pieno kaina žemdirbių atžvilgiu Lenkijoje ir Lietuvoje beveik vienoda. Skirtumas atsiranda dėl Lenkijos lengvatinio 5 proc. pridėtinio vertės mokesčio (PVM). Tačiau ir eliminuojant devalvaciją, mokestį, matysime, kad pas mus prekybų tinklai turi didesnę maržą dėl mažesnės konkurencijos nei Lenkijoje. Manau, kai artimiausiu metu atsidarys „Lidl“, kuris dirba su žymiai mažesne marža, kainos tikrai nukris iki tokio lygio, kad daugumai neapsimokės dėl kelių prekių ar kelių sutaupytų eurų važiuoti į Lenkiją“, – tikisi Seimo narys.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis vertina situaciją kaip normalų verslo procesą.
„Kiekvienas žmogus ieškosi, kur jam geriau, tad smerkti negalima. Aš manau, kad jie tiesiog žiūri į rinką ir klientų poreikius. Gal tai ir nėra senovinė tradicinė kelionių agentūrų funkcija. Bet tikrai galiu pasakyti, kad žinau kelionių agentūrų Lenkijoje, kurios organizuoja keliones į Vokietijos firminių prekių išparduotuves. Tas pats vyksta ir Baltarusijoje, Rusijoje, Lietuvoje – agentūros atveža žmones, suorganizuoja kur pernakvoti bei kuriose mūsų parduotuvėse apsipirkti. Čia yra rinka, kas pirmas užeis, tas pirmas paims. Agentūros iš to uždirba, o dabar agentūroms pakankamai sunku, tad jei rado laisvą nišą, kaip uždirbti papildomus pinigus, kodėl ne“, – tv3.lt portalui sako R. Žemaitaitis.
Politikas taip pat prideda, kad statistiškai, tiek kiek pinigų lietuviai išleidžia Suvalkuose, tiek Lietuvoje pinigų palieka baltarusiai ir rusai.
„Jau antri metai nemažėja žmonių iš Latvijos, kurie atvažiuoja apsipirkti ties mūsų pasieniu: tiek Pasvalyje, tiek Biržuose. Savaitgaliais ir Vilniaus, ir Klaipėdos akropoliuose sutiksime vien rusus ir baltarusius. Natūralu, kad visi ieško, kur jiems geriau. Taline teko matyti, kaip iš kaimyninių šalių keltais atplaukia žmonės apsipirkti. O dėl pačios Lenkijos, tai – laikinas dalykas. Zloto skirtumas paskutiniais mėnesiais buvo pakankamai mažas euro atžvilgiu, dabar zlotas pradėjo labai stipriai kilti ir manau, kad ilgainiui tos kelionės arba apsipirkimai mažės, gal praktiškai jie ir nutrūk. Aišku, turim ir politikai reaguoti į tai, dėl ko žmonės važiuoja kitur apsipirkti“ , – sako politikas.
Neseniai politikai svarstė, ar reikėtų suteikti lengvatinį 5 proc. PVM kai kurioms maisto prekėms, ar apskritai mažinti bendrą PVM tarifą, taip skatinant lietuvius apsipirkti čia. Finansų ministerijos ir ekonomistų nuomone, tai negarantuotų mažesnių kainų, tad kol kas sprendimų nepriimta.
