Linas Jocius
Taisyti gyvenimo būdą bei visuomenės sveikatą iniciatyvos turėtų imtis ir darbdaviai?
Tokios nuomonės laikosi specialistai, primenantys, jog ilgas sėdimas darbas, nesveika mityba, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas ir sutrikęs gyvenimo ritmas anksčiau ar vėliau lemia ligas, kurios gali turėti įtakos visam likusiam gyvenimui ar netgi lemti ankstyvą mirtį.
Žmonija pavojuje, taigi mes irgi
Mes, žmonės, iš esmės tingūs padarai: jeigu ko nors nebūtina daryti dabar, ir nedarysime. Be to, iš gyvūnų išsiskiriame viena itin bloga savybe – net žinodami, kad kažkas yra kenksminga sveikatai, vis tiek niokojame save (pakanka priminti alkoholį ir tabaką).
Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais: didžiausią pavojų žmonijai kelia ne stichinės nelaimės, kariniai konfliktai, badas ir maisto trūkumas, o... lėtinės neinfekcinės ligos.
Vertinant šių ligų pavojingumą ir išplitimą pasaulyje visos buvusios epidemijos – maro, choleros, tuberkuliozės, AIDS, neišprovokavo tokio masinio sergamumo ir nenusinešė tiek daug gyvybių kaip šios. Terminas „lėtinės neinfekcinės ligos“, arba LNL, klinikinėje praktikoje imtas vartoti tik praėjusio šimtmečio viduryje. Jis naudojamas su žmonių gyvenimo būdu susijusioms ligoms charakterizuoti, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinėms, lėtinėms plaučių ligoms, diabetui ir kitoms.
Šios ligos milijonus kasmet suguldo po žeme, o daugelis gyvųjų į tai numoja ranka ir apie savo sveikatą nesusimąsto, kol jų pačių nepaliečia liga. O labai dažnai, kai ji pasibeldžia į duris, būna per vėlu nuvyti ją šalin. Europoje LNL sukelia daugiau nei 80 proc. visų mirčių. Tai sudaro net 77 proc. visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Prognozės rodo, kad nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, keturi pagrindiniai sveikatą nulemiantys veiksniai – tabako rūkymas, prasta mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas – lems tolesnį sergamumo LNL augimą.
Jeigu artimiausiu laiku nebus užkirstas kelias LNL, tai jau nuo 2030 metų šios ligos nusineš 52 mln. gyvybių per metus.
Tačiau netekčių demografija dar nėra pati baisiausia. Baisiau yra tai, kad nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmonės, jos sukelia didžiulį nedarbingumą ir negalias bei blogina gyvenimo kokybę. Štai tokia negailestinga statistika.
Siekiant užkirsti kelią plisti LNL būtina keisti žmonių gyvenimo būdą. Bet kaip priversti žmoniją mąstyti apie savo sveikatą?
Būtiną motyvaciją suteiktų darbdaviai?
Specialistai sako, kad šiuolaikinio žmogaus požiūris į savo sveikatą yra iš esmės nusikalstamas. Ir jis su savimi taip elgiasi, nes žino, kad valstybė juo pasirūpins.
Jeigu alkoholio mėgėjas gatvėje girtas guli ant asfalto, jį pakels ir nuveš kažkur išsiblaivyt. Išėjo sąnariai iš rikiuotės? Ligonių kasa kompensuos operaciją. O jeigu patyrė infarktą dėl netaisyklingos mitybos ir nesveikos gyvensenos bei visiško fizinio aktyvumo nebuvimo, tai akivaizdu, kad jį operuos ir galbūt iš donoro gaus naują širdį.
Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidentas Algirdas Raslanas įsitikinęs, kol valstybė nesukurs sistemos, kuri skatins žmogų sveikai gyventi, iš kurios žmogus turės apčiuopiamos naudos, tol situacija nesikeis ir lietuviai netausos savo sveikatos.
„Eketę išsikirst ir įlįst į vandenį nieko nekainuoja, nubėgt tris kilometrus kolektyviai irgi nieko nekainuoja, sveiką maistą gaminti pagal sveikus receptus taip pat“, – primena A. Raslanas, neabejojantis, jog būdų pakeisti visuomenės požiūrį į savo sveikatą yra.
Pavyzdžiui, kur paprastai žmogus praleidžia daugiausia laiko? Žinoma, darbe. Už atlyginimą mes esame pasiryžę didžiąją dalį mėnesio skirti darbdavio tikslams.
Taigi, A. Raslano nuomone, didesnis atlyginimas galėtų tapti ir puikiausia motyvacija kiekvienam mūsų gyventi sveikiau. Tegu darbdavys kas mėnesį prideda prie algos po 100 litų ir seka žmogaus sveikatos būklę, – tai padaryti, Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidento nuomone, tikrai nėra sunku. O ir visuomenė turėtų suprasti, kad sveikas žmogus sukuria didesnį produktą sau ir valstybei.
„Po šimtą litų pridėkite žmogui, kad jis nerūko, negeria ir vaikšto į darbą pėsčias, – aiškina sumanymą A. Raslanas. – Iš karto tokių žmonių atsiras daug daugiau! Pridėkite jam dar savaitę arba keturias dienas prie atostogų į metus, žmogus dar daugiau stengsis būti sveikesnis!“
Ar įmanoma valstybės mastu pritaikyti tokias priemones darbdaviams, kad šie darbuotojus taip motyvuotų uždirbti daugiau? Svajonė? Šiuo metu ta idėja būtent taip ir atrodo.
Sena naujiena
O jeigu valstybė pradėtų nuo viešojo sektoriaus? Pavyzdžiui, ministerijose ir visose kitose institucijose skatintų valstybės tarnautojus uždirbti daugiau gyvenant sveikai ir aktyviai?
Anot A. Raslano, nuo valstybės institucijų pradėti tokios privalomos motyvacijos nereikėtų.
„Kalbam apie tuos žmones, kurie realiai kuria pridėtinę vertę, – sako jis. – Jeigu aš esu sveikas, nesu nuolatinis ligoninės ir reabilitacijų lankytojas, darbdavys yra suinteresuotas išsaugoti tokį pavaldinį, kad jis kompanijai suteiktų dar didesnę pridėtinę vertę.“
Anot A. Raslano, tai nėra jokia naujiena. „Skandinavų kapitalo ar kitų užsienio valstybių kompanijos Lietuvoje taiko protingą motyvacijos sistemą – skatina savo darbuotojus sportuoti, perka jiems abonementus į sporto klubus“, – pasakoja jis.
Viešasis sektorius valstybės tarnautojus motyvuoja didesne alga bei šiek tiek ilgesnėmis atostogomis už lojalumą ir kvalifikacijos lygį.
Privačiame sektoriuje kai kurie darbdaviai darbuotojų motyvaciją apskritai ignoruoja ir mano, kad turėti darbą ir algą yra gana stiprus impulsas stengtis dirbti ir saugoti savo darbo vietą.
Ir tik novatoriškiau mąstantieji supranta: gero lygio specialistus išsaugoti neužtenka tik gero atlyginimo. Dalis tokių darbdavių skatina darbuotojus aktyviai leisti laiką, sportuoti su kolegomis, rinktis sporto klubą, buria įmonės komandą tarptautinio bėgimo estafetėje. Bet kol kas tai – tik pirmosios kregždės. Į darbą – dviračiu Darbas nuo devynių iki penkių turi savų privalumų ir trūkumų. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio kartais labiau išvargina negu fiziniai krūviai. Tačiau toli gražu ne visų įmonių vadovai apie tai susimąsto.
Tiesa, vieno iš Lietuvoje veikiančių bankų darbuotojai skatinami sportuoti – važinėti dviračiu, bėgioti, dalyvauti komandinio sporto varžybose. Pasak šio banko Personalo tarnybos direktorės Jūratės Dacienės, visą dieną biuruose praleidžiantys žmonės sportuoja tiesiog norėdami pagerinti savijautą.
„Darbe žmonės daug laiko praleidžia sėdėdami, todėl stengiamės skatinti darbuotojus palaikyti fizinį aktyvumą.
Tai ne tik leidžia puoselėti sveikatą, gerą savijautą, bet ir papildomai motyvuoja siekti profesinių tikslų, stiprina komandinę dvasią, – pasakoja ji. – Darbuotojams siūlome važiuoti banko dviračiais, kuriais jie gali naudotis ir ne darbo metu ar savaitgaliais.“
Banko tarnautojai, norintys sportuoti aktyviau, renkasi į krepšinio ir tinklinio sales.
„Mūsų komandos kiekvienais metais dalyvauja tarpbankinėse varžybose. Ilgą laiką banke vykdavo jogos treniruotės, kurias ypač buvo pamėgusi moteriškoji kolektyvo dalis“, – sako J. Dacienė. Taip pat bankininkai jau antrus metus ruošiasi dalyvauti Vilniaus maratone, kuriame skatina bėgti ir savo klientus.
Pasak J. Dacienės, rūpinimasis darbuotojais yra būtina socialiai atsakingos veiklos nuostata: „Grupėje dirba daugiau nei 20 000 darbuotojų, iš jų Lietuvoje – 600. Tikime, jog įmonės sėkmė daugiausia priklauso nuo joje dirbančių žmonių. Būtent todėl sudarome sąlygas tobulėti ne tik profesiškai, bet ir fiziškai.“
Jaučia susidomėjimą
Tai, kad vis daugiau įmonių rūpinasi savo fiziniu aktyvumu, patvirtino ir vieno sporto klubo rinkodaros vadovas Simonas Pocius. Pasak jo, vis dažniau į sporto salę užsuka bendradarbių būreliai.
„Daugelis Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų įrodė, kad sporto klube vienas svarbiausių veiksnių yra kompanija, – aiškina S. Pocius. – Todėl labai sveikiname tokias iniciatyvas, kurios kyla tiek iš darbuotojų, tiek ir iš įmonių vadovų pusės, ir džiugu, jog visa tai vyksta vis sąmoningiau ir vis daugiau žmonių pajunta sporto naudą asmeniniam gyvenimui ir darbui.“
Pasak pašnekovo, vis dažniau į sporto klubą kreipiasi ir nedidelės įmonės. „Anksčiau didžiausią dalį sudarydavo didžiosios Lietuvos įmonės ir valstybinės institucijos. Tačiau juntama tendencija, kad daugėja ir smulkesnių firmų, kuriose neretai didžioji dalis kolektyvo po darbo užsuka sportuoti pas mus“, – sako jis.
Anot S. Pociaus, kolegos, sportuojantys kartu, ir treniruojasi efektyviau. „Sportuojant kartu atsiranda sveika konkurencija, kuri leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Žinoma, pasitaiko atvejų, ypač merginoms, kad bendraujant neformalioje aplinkoje yra kiek užsišnekama, – juokauja, – bet tai taip pat duoda naudos: kuriamas ne tik energingesnis ir sveikesnis kolektyvas, bet stiprėja ir komandos tarpusavio supratimas.“
