SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką. Joje pavaizduota, kaip įvedus eurą kilo realus darbo užmokestis, t.y., panaikinus infliacijos poveikį.
Euro įvedimas nėra visiškai saulėtas reiškinys
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su G. Nausėda, kuris plačiau pakomentavo euro įtaką Lietuvos ekonomikai. Pasak jo, nors euro įvedimas nėra visiškai saulėtas reiškinys, kuris iš visų pusių tik spindi, dažniausiai pamirštami teigiami aspektai.
„Kai kalbame apie euro įvedimą dažniausiai turime omeny kitą aspektą – kainų aspektą, prekių ir paslaugų brangimą, bet pamirštame, kad euro įvedimas turi įtakos ir darbo jėgos kainai. Po euro įvedimo, manau, kaip niekada atsiskleidė tas veiksnys, kuomet tapo įmanoma palyginti mūsų algas, pensijas, išmokas ir kitus dydžius eurais su atitinkamais dydžiais Vakarų Europos valstybėse. Tai yra su tomis, į kurias ekonomiškai lygiuojamės.
Taip, kainų augimo srityje kai kurie, ypatingai paslaugų tiekėjai, pasinaudojo šia aplinkybe ir kainas suapvalino. Tačiau reikia pastebėti kitus aspektus. Atlyginimų augimo paspartėjimas ir vidaus rinkos pagyvėjimas, tai lydintys eurą reiškiniai, dėl to reikia į euro įvedimą žiūrėti objektyviau ir matyti jo visas puses“, – nurodo G. Nausėda.
Dažnai diskusijos objektu tampa algų augimo statistika. Kol pranešama, kad atlyginimai augo apie 8 proc., gyventojai pokyčio teigia nepajutę.
Ekonomistas sutinka, kad bėdos čia būta – atlyginimai augo ne visiems, o kainos – visiems.
„Negalima paneigti, yra aspektas, kad atlyginimai didėja kažkur trečdaliui ar 40 proc. žmonių per metus. Kas trečias žmogus pajaučia didesnius atlyginimus. Ir tai būna didesnis algos kilimas nei vidutiniškai minimi 8 ar 9 proc., tačiau nemaža dalis žmonių, kuriems per metus atlyginimas nepakito, patiria tą patį kainų kilimą, kaip ir visi kiti. Žinoma, dėl to ir susidaro tas nepasitenkinimo fonas. Žmonės, kuriems atlyginimas nekilo, mano, kad statistika meluoja ir stengiasi ją vertinti per savo asmeninę prizmę. Reiškia, kad nei jų, nei jų pažįstamų, nei aplinkinių žmonių atlyginimai nekilo ir statistika meluoja. Ji nemeluoja, tik apskaičiuoja vidurkį. Dėl to tokiame kontekste atsiranda socialinio nepasitenkinimo, kai atlyginimai auga netolygiai, o kainos priešingai – visiems“, – pripažįsta G. Nausėda.
Šansas išsiderėti atlyginimus kaip kitose ES šalyse
Žvelgdamas į teigiamą euro įvedimo pusę ekonomistas pastebi, kad nors algų kėlimą lemia ir didelė darbo jėgos paklausa bei ypač kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, prisideda ir kitas, euro sukeltas veiksnys.
„Euras padeda darbuotojams derybose su darbdaviais – tai mūsų atlyginimų palyginimas su vakarietiškais. Anksčiau dar perskaičiavimo operacijas reikėjo atlikti, dabar tai nuogas faktas ir nesunku tą skirtumą eurais išreikšti, kadangi mes jau euro zonoje ir tai tampa vienu iš atlyginimų kėlimo veiksnių. Turėtume jo nepamiršti. Atlyginimai šiuo metu didėja sparčiau nei kainos ir tai lemia realių atlyginimų didėjimą“, – komentuoja G. Nausėda.
Tiesa, neretai ginčijama, kad jei atlyginimai ir toliau kils tokiu pat tempu, o darbo našumas ne, Lietuva taps nekonkurencinga. Gamintojai produktus turės pardavinėti daug brangiau.
G. Nausėdos nuomone, nesąžininga sulyginti atlyginimo ir konkurencingumo veiksnį , kol mūsų atlyginimai 3–4 kartus mažesni nei priešakinėse ES šalyse.
„Darbo našumas skiriasi, bet jis skiriasi mažiau. Dėl tos priežasties mes galime konstatuoti, kad pastaruoju metu atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, bet jei mūsų verslininkai susidurs su rimtais konkurencingumo išmėginimais, tai būtų postūmis jiems investuoti į technologijas, kurios taupo darbo sąnaudas ir tokiu būdu kelti darbo našumo augimą, jog būtų galima kompensuoti atlyginimų didėjimą. Bet nekeliant atlyginimų dabar paprasčiausiai išbarstytų savo personalą ir tada jį surinkti iš naujo būtų dar sudėtingiau ir kainuotų dar didesnius pinigus. Todėl vienintelė išeitis siekti to konkurencingumo – per darbo našumo kėlimą. Kur pakanka be didesnių investicijų geriau organizuoti darbą, kur jau to neįmanoma padaryti, tenka pasitelkti naują įrangą, robotiką ir kitus dalykus idant būtų galima darbo užmokesčio sąnaudų augimą pristabdyti ir būti konkurencingais rinkoje“, – įvertina ekonomistas.
