Pristatydama naujausias ekonomines prognozes trečiadienį tai aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuvoje viskas bus geriau?
Ministrės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc., o kitais metais – 3,7 proc. Tai geresnės prognozės už pastarąjį kartą skelbtas rugsėjo mėnesį.
„Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei tikėtasi rugsėjį, augimas – nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo – išliks spartus ir ateinančiais metais. Matome, kad nedarbo lygis ir gyventojų užimtumas 2022 m. grįš į priešpandeminį lygį“, – aiškino G. Skaistė.
Pasak jos, net ir išaugusios infliacijos sąlygomis didesnį nei prognozuota vidutinio darbo užmokesčio augimą lemia esą Vyriausybės priimti sprendimai daugiau mokesčių mokėtojų lėšų skirti mokytojų, medikų, pareigūnų, socialinių ir kultūros darbuotojų atlyginimams, minimaliosios mėnesinės algos didinimas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija sieks 4,5 proc. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis 2022 m. turėtų ūgtelti 9,3 proc.
Ministerija tikisi, kad kitais metais nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc. G. Skaistės teigimu, prie to turėtų prisidėti ir užimtumo sistemos pertvarka, dėl kurios į darbo rinką turėtų grįžti daugiau ilgalaikių bedarbių.
Klausiama, kaip bus didinamos valdžios sektoriaus pajamos, finansų ministrė sakė, kad artimiausiais metais bus didinami kai kurie akcizai, numatomi įvesti aplinkosauginiai mokesčiai, taip pat kitų metų pradžioje planuojama peržiūrėti nekilnojamojo turto apmokestinimą.
Tiesa, G. Skaistė pripažįsta, kad mokesčių pakeitimai priklausys ir nuo to, kaip dėl jų pavyks sutarti Seime.
Jeigu ministerijos prognozės išsipildys ir darbo užmokestis augs taip sparčiai, tikėtina, kad 2023 m. taip pat gana sparčiai augs ir minimalioji mėnesinė alga, ir pensijos, priklausančios nuo minėto dydžio.
Įspėja dėl mokesčių pakeitimų
Lietuvos banko (LB) vertinimu, mūsų šalies ekonomikos padėtis per pandemiją buvo reikšmingai geresnė, nei manyta iki šiol.
Patikslintais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai ji išvengė nuosmukio, nors anksčiau skaičiuota, kad 2020 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 0,8 proc.
Atnaujintu centrinio banko ekonomistų vertinimu, šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 5,1 proc., o kitąmet – 3,6 proc.
Nors spartus atlyginimų augimas reikšmingai prisidėjo prie paslaugų brangimo, didžiąją dalį infliacijos lemia su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, tokie kaip smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa tiekimo grandinėse, atkreipia dėmesį LB.
Jis numato, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., daugiausia dėl kylančių energijos produktų ir pramonės prekių kainų.
Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota anksčiau. Numatoma, kad metinė infliacija sumažės nuslopus dujų paklausai po šildymo sezono, t. y. apie 2022 m. vidurį.
LB ragina valdžią kitais metais pasirūpinti didesnėmis valstybės biudžeto pajamomis. Be kita ko, ir didinant turto, aplinkosauginius mokesčius.
