Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose. O savaitgalį Irano suduotas smūgis prieš Izraelį įžiebė dar didesnius nuogąstavimus, kad šiame žemyne įsiplieks naujų konfliktų banga.
Į neramumus sureagavo ir pasaulinė naftos rinka. Štai „Brent“ rūšies nafta pirmą kartą nuo praėjusių metų spalio šoktelėjo iki kiek daugiau kaip 92 JAV dolerių už barelį.
Tiesa, kalbinti ekspertai įžvelgia, kad to laikyti sukrėtimu rinkoje nebūtų galima, mat naftos kainos sugrįžo į įprastinę kainų dinamiką ir pradėjo svyruoti apie 89–90 JAV dolerių už barelį.
Padėtis paaštrėtų gyventojų nenaudai
Analitikai įspėja – atsipalaiduoti bent jau kol kas nėra priežasčių. O jei juodasis scenarijus galiausiai išsipildytų, tikėtina, kad tai pajustų ir galutiniai vartotojai, t.y. vairuotojai.
Štai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad situacija rinkoje, kaip bebūtų keista, išliko gana rami.
„Daugelį turbūt nustebinęs rezultatas yra tas, kad šiandieną nafta nebrangsta ir įrodo, kad Irano atsakas Izraeliui rinkos neišgąsdino. Kitaip tariant, tiekimas, logistika nesutriko“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau T. Povilauskas atkreipia dėmesį į tai, kad bent jau kol kas nėra tiksliai žinoma, kokių atsakomųjų veiksmų gali griebtis Izraelis.
„Visgi labai nusiraminti nereikėtų, nes, vertinant situaciją trumpuoju laikotarpiu, padėtis yra įtempta, netgi galime įžvelgti šiek tiek deficitinę naftos rinką.
Tikrai yra realu, kad Izraelis gali ryžtis surengti atsakomąjį smūgį. Žinoma, šiuo metu vyksta diplomatiniai dialogai, yra tariamasi. Bet nuo to, kaip pasielgs Izraelis, vėliau gali priklausyti ir tai, kokius dar veiksmus ryšis įvykdyti Iranas“, – svarstė ekonomistas.
Nafta kainuotų 100 JAV dolerių už barelį?
Be to, ekonomistas neatmeta, kad konflikto eskalacijai galimybių yra, o naftos kainų didėjimas taip pat nebūtų išimtis.
„Gali būti scenarijų, dėl kurių nafta artimiausiomis savaitėmis galėtų pabrangti iki 100 JAV dolerių už barelį. Tokio varianto atmesti nevertėtų.
Tačiau tai, kad nafta galėtų kainuoti dar daugiau, nėra itin tikėtina. Yra OPEC valstybės, pavyzdžiui, Saudo Arabija, kuri turi tikrai nemažų pajėgumų padidinti naftos gavybą, jeigu to reikėtų. Taigi daugiau kaip 90 JAV dolerių už barelį tikrai gali būti, bet 100 JAV dolerių yra riba, o ne kitas etapas“, – kalbėjo jis.
Tačiau T. Povilauskas ramina vairuotojus, kad jeigu minėtas scenarijus visgi išsipildytų, degalinių švieslentėse kainų pokyčiai, tikėtina, nebūtų drastiški.
„Jeigu naftos kaina pakiltų iki 100 JAV dolerių už barelį, degalų kainų padidėjimas būtų maždaug 4–5 proc., o tai reiškia, kad dyzelinas galėtų pabrangti apie 6 centus. Taigi tai nebūtų dideli pokytis galutiniam vartotojui.
Be to, teigiamą įtaką degalų kainoms šiuo metu daro ir sustiprėjęs JAV doleris, o tikėtis pingančio dolerio bent jau artimiausiu metu nevertėtų“, – skaičiavo T. Povilauskas
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys antrina ir sako, kad pokyčių naftos rinkoje iš esmės net nebuvo.
„Kol kas rinkoje nėra neigiamos reakcijos. Kada gamykla darė kainos pakeitimus, tai šiandien matomas maždaug 1,5 cento pabrangimas, bet čia yra kasdienybė.
Pavyzdžiui, kai 2022 m. (prasidėjo karas Ukrainoje – aut. past.), brango per dieną 10 centų. Tai kol kas dabartinėje situacijoje didelių pokyčių nematyti“, – priminė V. Šukys.
Pasak jo, tam, kad situaciją būtų galima įvertinti objektyviai, reikia šiek tiek daugiau laiko.
Aišku, galbūt dar reikia palaukti, kaip iš tiesų tai padarys įtaką rinkai. Štai Izraelio konflikto pradžioje, rinka iš pradžių subangavo, tačiau didesnės reikšmės kainoms tai nepadarė.
Tačiau yra du aspektai – pasaulis tikrai turėtų mąstyti logiškai ir neeskaluoti tokių konfrontacijų. Nes kitu atveju ir naftos kaina niekam nerūpės. Galbūt įvyks susitarimas ir viskas pasibaigs. Bet jeigu naftos kaina padidėtų iki 100 JAV dolerių, galbūt ir būtų tam tikras pabrangimas – maždaug 10 centų“, – svarstė V. Šukys.
Lietuvos energetikos agentūros analitikai teigia, kad balandžio 8–12 dienomis vidutinė „Brent“ naftos kaina siekė 90,1 JAV dolerio už barelį ir tai 0,7 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 89,5 JAV dolerio už barelį.
Stebint naujausius „Brent“ naftos ateities sandorius, pasak analitikų, kainos numatomos panašios, kaip ir buvo manoma ir prieš savaitę.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse padidėjo 1,2–2,6 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse padidėjo 0,2–1,7 procento.
Tarp Baltijos šalių degalai yra pigiausi Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina pirmą kartą nuo 2023 m. spalio mėn. pradžios viršijo dyzelino vidutinę kainą. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, o dyzelino – 11 proc. mažesnė.
Paragino apsvarstyti bet kokius atsakomuosius smūgius
JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu atidžiai apsvarstyti bet kokius Izraelio atsakomuosius smūgius Iranui bei galimas jų pasekmes, pranešė šaltiniai Vašingtone.
Šeštadienį vakare telefonu kalbėdamas su B. Netanyahu, J. Bidenas jam „aiškiai pasakė“, kad būtina „atidžiai ir strategiškai pagalvoti apie eskalavimo riziką“, sekmadienį nurodė vienas vyresniojo rango JAV vyriausybės atstovas.
Pareigūno teigimu, apie tai nuolat kalbama su Izraeliu ir kitais sąjungininkais, be to, J. Bidenas taip pat aiškiai pasakė, kad JAV padės Izraeliui gintis.
Izraelis yra pirmiau patikinęs JAV vyriausybę neketinąs iš esmės eskaluoti konflikto su Iranu, paaiškino vyriausybės atstovas.
J. Bidenas ir kiti septynių didžiausių demokratinių pramoninių šalių (Didžiojo septyneto) vadovai aptarė krizę ir griežčiausiais žodžiais pasmerkė įvykdytą plataus masto antpuolį.
„Nenorime, kad padėtis būtų eskaluojama. Didesnio karo su Iranu nenorime“, – sekmadienį sakė JAV vyriausybės nacionalinio saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is, pridurdamas, kad JAV prezidentas yra aiškiai pasakęs, kad nesiekia kariauti su Iranu.
JAV toliau padės Izraeliui gintis, paaiškino J. Kirby‘is tačiau tai, kokių veiksmų imsis Izraelis, „priklausys nuo jo paties“.JAV yra tvirčiausia Izraelio sąjungininkė ir didžiausia karinė rėmėja, ne kartą reiškusi savo paramą, augant įtampai tarp Izraelio ir Irano.
Sekmadienį buvo neaišku, ar Izraelis ims kokių nors veiksmų, atsakydamas į išvakarėse įvykdyta beprecedentę Irano ataką, kurios metu, Izraelio teigimu, buvo panaudota maždaug 300 raketų ir dronų.
Irano operacija „Teisingas pažadas“ buvo įvykdyta atsakant į balandžio 1 d. įvykdytą antskrydį prieš jos ambasadą Damaske, kurio metu žuvo du generolai ir keletas kitų gvardiečių. Manoma, kad šį išpuolį įvykdė Izraelis, kuris savo atsakomybės kol kas nepaneigė.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi dar kartą perspėjo Izraelį dėl karinės kontratakos po pastarojo Irano antpuolio prieš Izraelį.
Per telefoninį pokalbį su Kataro emyru Tamimu bin Hamadu Al Thaniu E. Raisi perspėjo, kad „menkiausi“ Izraelio veiksmai prieš Irano nacionalinius interesus „turės didelių ir skausmingų padarinių“. Pokalbio detalės buvo paskelbtos Irano prezidento kanceliarijos internetinėje svetainėje.
Iranas neseniai kelis kartus perspėjo Izraelį dėl karinio atsako į jo didelio masto ataką, per kurią šeštadienio vakarą link Izraelio buvo paleista šimtai dronų ir raketų.
Irano atsakas į bet kokius tolesnius Izraelio veiksmus būtų „mažiausiai 10 kartų drastiškesnis“ už pirmąją ataką, pranešime spaudai pareiškė šalies Saugumo taryba.
Izraelio karinė vadovybė yra sakiusi, kad Izraelis neketina palikti šeštadienį surengtos didelio masto Irano atakos be atsako.
Suomija: Svarbi PSO Pareigūnė Prisipažino, Kad Skiepų Pasai Buvo Apgaulė
Šaltinis: laisvas_info
