Maisto brangimui prislopus, daliai gyventojų, panašu, bent jau kol kas atsikvėpti vis tiek neteks, mat už keliones automobiliu dabar tenka sumokėti daugiau nei ankstesniais mėnesiais.
O trečią savaitę iš eilės šalyje brangstantis dyzelinas ir benzinas privertė vairuotojus bent kuriam laikui prisiminti itin įtempto karinio laikotarpio pradžios grimasas, kai už degalus teko pakloti ir 2 eurus.
Analitikai vardija priežastis, kodėl pastarosiomis savaitėmis galime matyti seniai regėtą vaizdą degalinių švieslentėse.
Kas lėmė naftos kainos didėjimą?
Naujienų portalui tv3.lt SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas komentavo, kad per pastarąjį mėnesį „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo maždaug 5 proc. O tai, pasak pašnekovo, nėra didelis mėnesinis pokytis.
„To labai sureikšminti tikrai nereikėtų, juolab kad ir pati kaina, truputį viršijanti 80 JAV dolerių už barelį, nėra istoriškai didelė“, – kalbėjo ekonomistas.
T. Povilauskas tikina, kad neramumai Raudonojoje jūroje nebuvo vienintelė priežastis, kodėl per pastarąjį mėnesį žaliavinės naftos kaina stiebėsi į viršų.
„Sausį buvo palankių žinių naftos kainai. Pavyzdžiui, sausio mėnesį naftos ir jos produktų atsargos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose šalyse smuko, kai istoriškai jos šį mėnesį didėdavo. Tai rodo, kad naftos paklausa visgi nebuvo tokia silpna, kaip tikėtasi.
Be to, įvairūs pramonės gamybininkų rodikliai sausį irgi parodė, kad pramonės gamybos tendencijos nėra tokios prastos, kaip baimintasi“, – teigė pašnekovas.
Tačiau ekonomistas ragina atkreipti dėmesį tai, kad per mėnesį degalų, ypač dyzelino, kaina didmeninėje rinkoje didėjo gerokai labiau nei žaliavinės naftos.
„Jau seniai naftos rinkos ekspertai su nerimu žvelgia į Europos Sąjungos (ES) dyzelino rinką, kuri yra labai jautri bet kokios žinioms apie pasiūlos problemas, nes ES yra priversta importuoti dyzeliną.
O, kaip visi pamename, per praėjusius dvejus metus įvyko dideli pokyčiai, kai importą iš Rusijos keitė importas iš Artimųjų Rytų ir Indijos. Todėl hučių išpuoliai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių kainos augimą ir didmeninėje, ir mažmeninėje rinkoje“, – aiškino T. Povilauskas.
Pasak jo, prie degalų kainų brangimo galėjo prisidėti ir teroristinės valstybės Rusijos pradėtas ir vis dar tebevykstantis karas Ukrainoje.
„Ukrainiečiai sausį surengė antpuolius prieš dvi Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, o tai irgi įvykiai, kurie daro įtaką pasaulinei dyzelino rinkai. Nors, panašu, kad nuostoliai ir nedideli“, – svarstė ekonomistas.
Akcizo didėjimas ir baimės faktorius
Lietuvos degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, kad, jeigu Rusijos pradėto karo Ukrainoje atveju rinka į galimas rizikas sureagavo itin greitai ir naftos kainos pradėjo nedelsiant stiebtis į viršų, tai dėl kilusių neramumų Artimuosiuose Rytuose situacija buvo kiek kitokia – kainų pokyčių sulaukta gerokai vėliau.
Pasak V. Šukio, įprastai vasario ir sausio mėnesiai yra laikomi tarsi sąstingio laikotarpiu, kuomet paklausa nėra didelė. Tačiau dabartinė geopolitinė padėtis, pasak jo, lemia kitokį vaizdą naftos rinkoje.
„Man labai nepatinka, kai trečiosios šalys bando eskaluoti neramumus, kurie galiausiai atsispindi ir degalinių švieslentėse, kainų pokyčiuose. Pavyzdžiui, naftos brangimas vasario mėnesį nėra tendencingas ir nebūdingas šiam laikotarpiui, kadangi pardavimai tokiu metu yra mažiausi.
Kas bus toliau, mes negalime tiksliai nuspėti, nes nėra aišku, ar karinė situacija bus eskaluojama ir toliau. Jeigu įtampa išsilaikys, kainų mažėjimo tikrai tikėtis neverta“, – svarstė pašnekovas.
Pasak V. Šukio, blogiausi rinkoje dalykai yra tie, kurių negalima prognozuoti.
„Prisiminus Ukrainos atvejį – nebuvo problemos degalų kiekyje, tačiau rinka buvo išgąsdinta nežinomybės, todėl naftos kainos smarkiai padidėjo, o degalai pabrango. Galbūt ir dabar yra atsiradusi tam tikra baimė, nes tenka gyventi tam tikroje nežinomybėje. Tiesa, šiuo metu degalai nėra sandėliuojami, kaip buvo anksčiau, kai prasidėjo karas.
Reikia džiaugtis, kad Kinijos – pagrindinės naftos produktų vartotojos – rinka šiuo metu yra ramesnė. Įprastai naftos kainų pokyčiu svertu tapdavo būtent Kinija. Dėl tos priežasties, kad naftos produktų poreikis šioje valstybėje yra milžiniškasi“, – teigė jis.
Tiesa, V. Šukys sako, kad pernelyg stebėtis dėl naftos brangimo nereikia – esą dabartinė padėtis, įvertinus kainų vidurkį, yra pakankamai normali.
„Skaičiuojant bendrą vidurkį, kuris egzistuoja rinkoje, tai, sakyčiau, šis laikotarpis yra ganėtinai normalus. Naftos kaina ir būdavo 80 JAV dolerių už barelį. Aišku, buvo geresnių laikų, kai kaina siekė 60 JAV dolerių už barelį, bet dabar laikai pasikeitė, tą dalyką galime užmiršti“, – kalbėjo V. Šukys.
Lietuviškų degalinių atstovas taip pat ragina nepamiršti ir padidėjusio akcizo už dyzeliną.
„Akcizo didinimas mums gero neduoda ir infliaciniu požiūriu, nes taip pat brangsta maisto produktai. Jeigu tie išoriniai neigiami faktoriai, kurie vyksta kitose valstybėse, taip pat vis dar egzistuos, tai tikėtis kainų mažėjimo už degalus, kaip jau ir minėjau, artimiausiu metu tikrai nereikėtų“, – akcentavo jis.
Tuo metu ekonomistas T. Povilauskas nemano, kad akcizo padidinimas tapo vienu iš pagrindinių veiksnių, kuris nulėmė staigų degalų brangimą.
„Padidėjusio akcizo dyzelinui įtaką galutinei kainai nesunku apskaičiuoti – akcizas padidėjo 3,8 cento už litrą ir lėmė galutinės kainos padidėjimą 4,6 centų už litrą (įskaitant pridėtinės vertės mokestį). Tačiau dyzelino kaina Lietuvoje nuo gruodžio pabaigos vidutiniškai padidėjo apie 15 centų už litrą. Tai bent man akivaizdu, kad akcizo padidinimo įtaka nėra pagrindinė.
Be to, benzinui akcizas juk nesikeitė, o kaina irgi nuo gruodžio pabaigos degalinėse yra padidėjusi truputį daugiau negu 5 centai už litrą. Bet tokių pokyčių tikrai nereikia dramatizuoti, nes dyzelino kaina panaši kaip ir prieš metus, o benzino lieka mažesnė“, – kalbėjo ekonomistas.
Naftos kaina pasieks 85 JAV dolerių ribą?
T. Povilauskas taip pat užsimena, kad nuo gruodžio pabaigos JAV doleris yra sustiprėjęs euro atžvilgiu apie 2,5 proc., o tai irgi didina galutinę dyzelino ir benzino kainą degalinėse.
„Dėl artimiausių savaičių pokyčių – jeigu situacija nepaaštrės Artimuosiuose Rytuose, manau, kad mes matysime „Brent“ žaliavinės naftos kainą iki 85 JAV dolerių už barelį, o dyzelino kaina nebeturėtų labiau augti“, – prognozavo ekonomistas.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, „Brent“ naftos kainų vidurkis šiemet sausio mėnesį, palyginti įvairių ankstesnių metų sausio mėnesius, yra mažiausias nuo 2021 metų.
Sausį didėjo tiek dyzelino, tiek ir benzino kainos. Benzinas išlieka pigesnis nei dyzelinas ir šis skirtumas didėja: mėnesio pradžioje buvęs 0,06 euro už litrą skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų per mėnesį padidėjo iki 0,10 euro už litrą.
Energetikos agentūros vadovė teigia, kad, brangstant naftai, kartu seka ir jos perdirbėjai bei degalinės.
„Dyzelinas brangsta nuo Kalėdų, benzinas – nuo sausio vidurio. Lietuva čia – ne išimtis, tendencijas tokias matome visoje Europoje“, – tvirtina energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Degalai per pastarąją savaitę Baltijos valstybėse pabrango, išskyrus tai, kad Estijoje nedaug atpigo benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.
Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi tapo Latvijoje.
Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo nuo 1,464 iki 1,499 euro, Rygoje – nuo 1,614 iki 1,654 euro, Taline – sumažėjo nuo 1,659 iki 1,649 euro.
98 markės benzino litras vasario 9 d. vidutiniškai kainavo 1,598 euro Vilniuje, 1,704 euro Rygoje, 1,699 euro Taline.
Dyzelino litras Lietuvos sostinėje per savaitę pabrango vidutiniškai nuo 1,599 iki 1,629 euro, Latvijos – nuo 1,614 iki 1,674 euro, Estijos – nuo 1,559 iki 1,629 euro.
Šis kainų palyginimas yra tik informacinio pobūdžio. Degalų kainos skirtingose degalinėse gali skirtis.
