Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“
Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.
Piniginės plonėja
Mažinti savo produkcijos pakuotes „Unilever“ nusprendė pastebėjusi plonėjančias pirkėjų pinigines. „Kai vidutiniškai ispanas apsipirkdamas išleidžia tik 17 eurų, mes nebegalime jam įsiūlyti skalbiklio pakuotės, kurios kaina sudaro pusę jo turimo biudžeto“, – aiškino „Unilever“ vadovas Europos regionui Janas Zijderveldas.
Trečia pasaulyje pagal dydį vartojimo prekių gamintoja nusprendė imti pavyzdį iš savo padalinių, veikiančių besivystančiose Azijos ekonomikose. „Indonezijoje mes parduodame mažas šampūno pakuotes už 2–3 centus ir vis tiek iš to uždirbame. Žinome, kaip tai veikia, tačiau Europoje apie tai pamiršome per ekonominio pakilimo metus“, – sakė J. Zijderveldas.
Europoje ši kompanija gerai žinoma dėl populiarių prekių ženklų, tokių kaip „Knorr“ sriubos, „Lipton“ arbatos, „Hellmann’s“ majonezo.
Valgo kiek valgę
Lietuvos gamintojai pakuočių mažinti neskuba. Anot jų, pirkėjai protingi ir susiskaičiuos, ką pirkti apsimoka, o ko – ne, tad mažinti pakuočių ir tikėtis, kad šitaip perkamumas didės, naivu.
„Rinka stabili. Jeigu kalbėčiau apie ikikrizinį ir pokrizinį lygius, skirtumas – maždaug 5 proc.“, – tikino „Fazer kepyklų“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis. Kalbėdamas apie sumažėjusias produktų pakuotes verslininkas akcentavo kitką – mažėjančius namų ūkius.
„Kai neturima daugybės vaikų, didelės šeimos, dažniausiai perkama mažesnė pakuotė, nes duoną žmonės nori valgyti šviežią“, – aiškino jis.
„Fazer kepyklos“ savo produkcijos pakuočių per pirmąją krizės bangą nemažino, tad to daryti neskubės ir dabar: „Greičiausiai rinka judės įvairesnių ir inovatyvesnių produktų link, kurie savaime yra fasuojami į mažesnes pakuotes, nes jų suvartojimas natūraliai mažesnis nei įprastinės duonos.“
Anot M. Snarskio, kai kurių gamintojų pasirinkimas mažinti produktų svorį po 50–100 gramų ir palikti tą pačią produkto išvaizdą yra netikslingas.
„Esu matęs duonos kepalų, kurie atrodė kaip seniau, o svėrė mažiau. Netikiu tokiomis uždarbio galimybėmis“, – tvirtino jis. Vis dėlto mažesnių ir galbūt mažėsiančių pakuočių jis su ekonominės situacijos blogėjimu sieti nelinkęs: „Pirkėjų atranda ir didelės, ir mažos pakuotės.“
Mažins, jei spaus
Šokolado pakuotės praėjusį sunkmetį nemažėjo ir vietoj 100 g plytelės neteko pirkti 80 g, tačiau „Rūtos“ saldainių fabriko vadovas Algirdas Gluodas neslepia, kad užsakovams reikalaujant fabrikui pakuotes teks mažinti.
„Kol kas Lietuvoje tokių tendencijų nejaučiame, tačiau iš užsienio pirkėjų spaudimo jau yra, esame girdėję, kad darome per didelio svorio pakuotes. Jeigu užsakovai norės mažesnių, teks gaminti, nes jei ne mes, tai darys kiti“, – neslėpė A. Gluodas ir pabrėžė, kad šiandien gamintojai yra prekybininkų rankose.
„Tos mažesnės pakuotės – rinkodaros triukas. Žmonės nesusivokia, apsigauna, perka, rodos, pigesnę pakuotę, o moka daugiau“, – piktinosi verslininkas. Tačiau kol kas jis nemato pirkėjų įpročių pakitimų. „Sunku pasakyti, kaip bus ateityje, tačiau kol kas pardavimas auga. Bus krizė, žmonės vėl prisitaikys“, – svarstė jis.
Jau turi įvairių
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa pasakojo, kad šioje bendrovėje mažesnės – litro nesiekiančios – pakuotės atsirado gerokai anksčiau nei prasidėjo sunkmetis: „Jas pradėjome gaminti prieš 6–7 metus, tikrai ne dėl to, kad prasidėjo sunkmetis.“
Mažinti pakuotes teko dėl išaugusio poreikio.
„Žmonės taupiau naudoja produktus, todėl perka mažesnes pakuotes. Tačiau nemanau, kad jeigu kiltų dar viena krizė, tektų mažinti pakuotes“, – svarstė verslininkas.
Anot jo, bendrovė „Rokiškio sūris“ yra sukūrusi įvairiausių dydžių produktų pakuočių, todėl jų tikrai užteks.
Yra didesnių bėdų
Bendrovės „Vesiga“, gaminančios „Daumantų“ prekių ženklu pažymėtus produktus, vadovas Saulius Grinkevičius pasakojo, esą kol kas ženklų, kad reikės mažinti pakuotes ar imtis kitokių sprendimų, rinkoje nėra.
„Žinoma, gali nutikti, kad žaliavos smarkiai brangs, tada teks ieškoti išeičių, galbūt teks mažinti ir pakuotes“, – svarstė jis.
Vis dėlto šiandien verslininkas gerokai didesne problema laiko ne numatomą antrąją krizę, o didelę emigracijos bangą, kuri smarkiai mažina visų gamintojų pajamas.
„Mano nuomone, Lietuvą paliko 500 tūkst. lietuvių, skaičiuokite – tiek žmonių jau mūsų produkto nenusipirks. Tačiau kol kas jokių ženklų, kad artėja antra krizės banga, iš savo pirkėjų nejaučiame – žmonės perka kaip pirkę“, – tikino S. Grinkevičius.
„Daumantų“ produktų pakuočių mažinti prasidėjus sunkmečiui taip pat neteko – nuo seno jie buvo fasuojami įvairiais dydžiais. Kad produktus teks pilstyti į mažesnę tarą, verslininkas netiki: „Visada savo darbuotojams sakau – jeigu žmonės nustos valgyti, vadinasi, įvyko katastrofa. Mūsų produktas, nors ne duona ar pienas, vis dėlto – kasdien vartojamas ir reikalingas.“
Rinka – stabili
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė pastebėjo, kad tinklo apyvarta per pirmąjį metų pusmetį augo, tačiau kalbėti apie atsigavimą dar negalima.
„Padėtis rinkoje gana stabili, bet daugiausia rūpesčių kelia žemas vartojimo lygis“, – sakė pašnekovė.
Didesnių pokyčių prekybos tinklas nesitiki, tačiau specialistė atkreipė dėmesį, kad daugelis šiandieninių pirkėjų ieško nuolaidų ir akcijų: „Tai tapo išskirtiniu racionalaus apsipirkimo požymiu. Kas ketvirta pirkėjo krepšelyje esanti prekė yra su nuolaida.“
Kalbėdama apie pakuočių mažėjimą O. Malaškevičienė tvirtino, kad pirkėjui apsispręsti padeda prekių lentynose visur rašoma vieno kilogramo produkto kaina: „Jeigu žmogus nežino, ką norėtų imti, palygina kilogramo kainą ir žino.“
Tiesa, pripratinti prie akcijų parduotuvių lankytojai šiandien renkasi tik tuos produktus, kurių jam reikia, tad pirkinių maišai nėra išsipūtę. Panašaus klientų elgesio „Maxima“ tinklas tikisi ir ateityje.
Pasak SEB banko finansų analitikės Julitos Varanauskienės, Lietuvos gyventojų reakcija į ekonominį sunkmetį jau 2009 metais buvo kur kas stipresnė nei daugelio vakariečių, tačiau neigiamos prognozės gyventojų nuotaikų smarkiai nekeičia.
„Kol kas lietuviai kaip nors ypatingai nereaguoja, todėl tikėtis, kad keisis pirkėjų elgsena, dar anksti“, – tvirtino analitikė.
J. Varanauskienė teigė, kad lietuviai išmoko ir dar vieną sunkmečio pamoką – pirkti didesnėmis pakuotėmis yra naudingiau.
„Kaip tik įtariau žiūrima į mažesnio kiekio pakuotes. Taip sunkiau palyginti skirtingų pakuočių kainas“, – pastebėjo specialistė. Jos nuomone, šalyse, kur bandoma įvesti kokių nors apribojimų ne taupymo tikslais, siekiama mažinti vartojimą: „Žmogus pastovus: jeigu jis pirko dvi skardines, tai ir toliau pirks, tačiau ne itin naudingo sveikatai gėrimo išgers mažiau. Mažesnė pakuotė padeda mažiau vartoti, bet nebūtinai mažiau sumokėti.“
FAKTAI: Maisto produktai
Prasidėjus sunkmečiui išnyko 500 g ir 1 kg makaronų, kruopų pakuotės. Vietoj jų atsirado 400 g ir 800 g pakuotės
Sunkmečiu paįvairinti ir sviesto pakuočių dydžiai: vietoj įprastų 200 g atsirado 180 g, 175 g sviesto pakuotės
Mažėjo ir pieno, jogurtų pakuotės: vietoj įprasto litro atsirado 0,9 l pakuotės. Kai kurių gamintojų grietinės indeliai iš 400 g sumažėjo iki 370–350 g
NUOMONĖS
Darius Ryliškis, „Norfa“ atstovas spaudai
Pirkėjų elgesys labiausiai pasikeitė atėjus sunkmečiui, šiandien pamoką esame išmokę ir, mano nuomone, blogiau būti neturėtų. Kokių nors judėjimų ar pokyčių nejaučiame
Rasa Bagdonienė, „Kraft Foods Lietuvos“ Korporacinių reikalų skyriaus vadovė Vidurio Europos šalims
Juodos grėsmės nematome. Plataus vartojimo prekių rinka kiek sumažėjusi, bet pokyčiai Baltijos šalims – nežymūs, tad toli siekiančių išvadų daryti nereikėtų. Burti iš atskirų faktų ir prognozuoti drastiškų dalykų tikrai negalime.
Rimantas Sinkevičius, Seimo narys
Mūsų maža ekonomika priklausoma nuo įvairių veiksnių. Nemanau, kad Europai gresia skurdas, tačiau pakuočių mažinimas gali skatinti racionalesnį vartojimą – šiandien labai daug maisto paprasčiausiai išmetame.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (32(94), rugsėjo 3- rugsėjo 9 d.)
