„Sprendimai dabar numatyti kažkur apie liepos vidurį. Bet čia yra atsakymai dėl pirmo kvietimo, nes dar kitų metų vasario mėnesį bus kitas kvietimas pateikti paraiškas. Visas CEF (angl. Connecting Europe Facility - BNS) fondas yra 11 mlrd. eurų, dabar šaukimas pateiktas dėl 4 mlrd. eurų, kitų metų vasarį bus šakimas likusiai sumai“, - BNS sakė Arijandas Šliupas.
Paraišką dėl „Rail Baltica“ finansavimo „RB Rail“ pateikė vasario pabaigoje. Per bendrą įmonę „RB Rail“ Lietuva, Latvija ir Estija pirmajam projekto įgyvendinimo etapui prašo apie 620 mln. eurų pagal programą CEF.
Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Pasak A.Šliupo, ši atkarpa turėtų būti nutiesta iki šių metų pabaigos.
„Šiemet vežė nuo iki sienos su Lenkija iki Kauno bus baigta. Ieškom galimybių, kaip tą geležinkelių susisiekimą tarp Vilniaus, Kauno ir Varšuvos padaryti konkurencingą ir pradėti teikti paslaugas kitais metais“, - kalbėjo viceministras, kuris ketvirtadienį Vilniuje projekto įgyvendinimą aptarė su Lenkijos infrastruktūros ir plėtros viceministru Slavomiru Žalobka.
A.Šliupo teigimu, Lenkija „Rail Baltica“ vėžės tiesimo darbus jau yra pradėjusi, jie truks dar keletą metų.
„Lenkija turi didelį kilometražą, dabar jie yra pradėję darbus nuo Varšuvos link Balstogės. Žiūrint į visą atkarpą, žiūrima į 5-6 metų perspektyvą, bet tai nereiškia, kad šiuo metu ji nefunkcionuoja - yra kiti keliai, lanku, bet pasiekiamumas niekur nedingsta“, - aiškino susisiekimo viceministras.
3,7-5,2 mlrd. eurų vertės europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. „Rail Baltica“ projektą nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino planuojama užbaigti iki 2024 metų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
