Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.
Gitanas Nausėda turi kontraversišką pasiūlymą
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pasakoja, kad mato dvi problemas ir jų sprendinius. Pirmiausia, kaip ir Estijos ekspremjeras Taavi Roivas, jis išskiria darbo rinką Baltijos šalyse.
„Problemos prasideda nuo darbo rinkos ir baigiasi ties darbo rinka. Jei dar to nesuvokiame, tai, manau, netrukus suprasime, kad darbo jėgos trūkumas ir neatitikimas pagal kvalifikacinį poreikį tampa Lietuvos ekonomikos didžiausia problema. Ir tai bus didžiausias ekonomikos stabdis.
Receptai, kuriais galėtume bent kiek atsispirti šiai tendencijai buvo pateikti Estijos ekspremjero ir, pirmiausia, susieta su tuo, kad reikia darbo jėgą kuo labiau įtraukti į aktyvų procesą, sukurti paskatų sistemą, kad tie žmonės, kurie renkasi bedarbio statusą, kad jie būtų suinteresuoti patekti į darbo rinką , o tie kurie pagal kvalifikaciją neatitinka, būtų kaip galima greičiau parengti ir atitiktų pareigas. Tai svarbiausia“, – kalbėjo G. Nausėda.
Antroji problema – viešojo sektoriaus reformos trūkumas. Matome, kad visos Vyriausybės turėjo gražių intencijų, tačiau tai ir liko tik žodžiais, o ne darbais.
„Galbūt viešojo sektoriaus reformavimas neįmanomas dėl jo sudėtinių dalių motyvacijos sužadinimo tai daryti. Iš tikrųjų, ką noriu pabrėžti, kad turbūt neįmanoma sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus, jei patys asignavimų valdytojai nesutiks to daryti.
Artėju link tos minties, kad reikia fiksuoti tam tikrą darbo užmokesčio biudžetą, šaldyti jį asignavimų valdytojams ir proteguoti. Niekas geriau nei pats valdytas ar institucija nežino, kokius paslėptus rezervus turi, joks ponas iš viršaus negali pasakyti, kad šita ar kita per daug turi. Suteikti laisvę mažinti darbuotojų skaičių ir didinti vidutinę algą. Suteikti kuo daugiau autonomijos valdytojams. Tai kontraversiškas pasiūlymas, bet jei jo nesiimsime, galbūt po keliasdešimties metų sakysime, kad ir Skvernelio Vyriausybė norėjo sumažinti, bet nesumažino“, – mintimis dalijosi ekonomistas.
Matomi politinės valios trūkčiojimai
Vieša paslaptis, kad dažniausias ingredientas, kurio pritrūksta – politinė valia. Žadama daug, tačiau realizuojama mažai arba iš vis nieko bijant sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos, nebebūti išrinktiems kitą kadenciją.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pasakoja, kad jau dabar girdi tam tikrų abejonių iš politikų, dėl pažadėtos miškų urėdijų reformos.
„Jei nori kažką sumažinti, reikia imti ir mažinti. Premjero intencijos geros, bet vėlgi Vyriausybėje palietėme ir miškų klausimą, ir vėl kažkurie iškėlė klausimą: tai sumažinsim urėdijas, gal bus bedarbių, gal reikia juos kažkaip pačius įtikinti daryti reformą ir mintys tokios sklando. Bus ne tik reformuotojai, bet ir reformuojamieji“, – kalbėjo LVK prezidentas.
Pasak jo, reikia suprasti, kad buvimas Europos Sąjungoje turi ir šalutinių efektų, nes tampame viena didele šalimi, kurioje yra laisvas žmonių ir prekių judėjimas.
„Nieko nepadarysi, reikia suprasti, kad gyvename šalyje, kuri turi atviras sienas. ES turi viską, gali dirbti kur nori. Natūralu, žmonės juda ten, kur geriau“, – pastebėjo V. Sutkus.
Jis prideda, kad svarbiausia politinė valia, nes pasikeitimai per naktį neįvyks. Reikia ir universitetų mažinimo reformos, kad jaunimas liktų mokytis Lietuvoje, o ir dėstytojai gautų didesnius atlyginimus nei 600 eurų.
Estijos pavyzdžio nebus – tęstinumo nėra
Estijos ekspremjeras T. Roivas naujienų portalui tv3.lt pasakodamas apie Estijos sėkmę pabrėžė, kad itin svarbus buvo valdžių vykdomos politikos nuoseklumas. Ką pradėdavo viena Vyriausybė, kita tęsdavo.
Ar tai įmanoma Lietuvoje? Pasak „Danske bank“ vyriausiojo ekonomisto Baltijos šalims Roko Grajausko, nelabai yra ką tęsti. Pas mus stinga struktūrinių reformų. O ir norint joms vystytis, reikia sutarimo tarp Seimo ir Vyriausybės.
„Manau, kad laikas daryti reformas buvo vakar. Švietime gal net prieš dešimt metų. Tie praėjusieji keturi metai, esminių struktūrų neturėjom, tą pripažinti riekia. Dėl to nenorėčiau apie tęstinumą kalbėti. Dėl to reikia daryti kitaip nei buvo iki šiol. Išskyrus, ką norčiau paminėti – Darbo kodeksas. Ką galima paminėti tai tik darbo reformas, Darbo kodeksą, kurį sunkiai, bet į kadencijos pabaigą pavyko patvirtinti. Ir iki šiol nelabai žinome, kaip čia bus. Pirmieji politiniai signalai, kad turime atidėti reformą ar pertvarkyti. Tai čia vienintelis toks rimtas dalykas, kurį reikėtų tęsti.
Bet kiti dalykai reikalauja esminių pertvarkų. Pirmiausia, švietimo reforma. Džiugu, kad apie tai pirmiausia ir buvo prabilta gana garsiai. Tiek švietimo ministrė, tiek premjeras apie tai kalbėjo. Pati ambicija ir vizija yra gera, bet kaip bus įgyvendinama, yra didžiulis klaustukas. Kai kalbama apie mokestinę aplinką, apie darbo jėgos mažesnį apmokestinimą, tai nebus galima įgyvendinti be Seimo. Problemos ir iššūkiai identifikuojami puikiai, bet ar pavyks įgyvendinti, ar bus Seime palaikoma, čia yra klaustukas“, – komentavo R. Grajauskas.
