Jis pastebi, kad dėl sudėtingos istorijos, kuri sieja Latviją, Estiją ir Lietuvą, neturime gilių verslo tradicijų, pavyzdžiui šimtmečius skaičiuojančių įmonių, kurias turi Švedija ar Suomija. Visgi padaryta didžiulė pažanga ir, jo nuomone, visiškai įmanoma per kitus 25 metus pasivyti Skandinavijos šalis ir turėti tokį pat pragyvenimo lygį.
„Aš manau, kad ne valdžia gali pagyvinti ekonomiką, bet ji yra svarbus įrankis tam pasiekti. Praeityje visos Baltijos valdžios, palyginus su kitomis valstybėmis, buvo sėkmingos. (...) Visgi tai, ką padarėme, nepakanka ateičiai būti sėkmingiems. Faktas, kad visos trys šalys yra TOP 21 pagal konkurencingumą. Tai yra sėkmė. Mažiau biurokratijos, mažesni mokesčiai. Galėčiau tuo pabaigti, kad dabar sekasi gerai, tačiau to nepakaks“, – žurnalo „Valstybė“ organizuotoje ekonomikos konferencijoje sako T. Roivas.
Svarbiausia politinis nuoseklumas
Nors Europos centrinis bankas (ECB) ir kitos tarptautinės organizacijos Baltijos šalių ekonomikos augimą prognozuoja apie 2 proc., ir tai yra geras rezultatas, anot Estijos ekspremjero, nepakankamas norint pasivyti Skandinaviją. Mums reikia 4 proc. Toks buvo ir jo tikslas kai dirbo Estijos premjeru.
„Kai dirbau premjeru pakviečiau dešimt, mano nuomone, puikių specialistų, kurie atrastų ką reikia keisti. Tai buvo labai skirtingi žmonės – ekonomistai, akademinio pasaulio žmonės, centrinio banko vadai, talentingi ekspertai. Pagrindinis radinys buvo, kad nėra vieno rakto, kuris padidintų ekonomikos augimą. Bet yra keli dalykai, kurie gali būti pataisyti, jog pasiektume 4 proc. ekonomikos augimą.
Pagrindinis buvo, kad reikia rasti kuo daugiau žmonių, kuriuos grąžintume į darbo rinką. Visame regione trūksta darbo jėgos. Dabar jau trūksta ir Estijoje ir Vokietijoje. Tai ir dėl demografinių priežasčių. Bet mūsų Baltijos šalys itin nukentėjo ir nuo emigracijos. Reikia surasti būdų įdarbinti visus, kurie nori dirbti mūsų šalyje. Tai ir didelės struktūrinės reformos įdarbinant neįgaliuosius, jaunus, senus žmones. Reikia užsieniečiams, kurie turi įgūdžių, sukurti galimybes įsidarbinti. Žinau, kokia jautri tai tema ir ne tik Estijoje ar Lietuvoje. Taip yra visoje ES. Bet jei norime būti dinamiški, turime būti patrauklūs užsienio talentams“, – dalinosi patirtimi Estijos ekspremjeras.
Be visa to itin reikšmingą vietą Estijoje užėmė švietimo ir mokymo programos, kurios turėjo tapti lankstesnėmis ir būti labiau pritaikytos darbo rinkai. Dėmesys skirtas ir viešojo bei privataus sektoriaus darbuotojams, kurie taip pat turėtų siekti vis aukštesnės kvalifikacijos.
„Reikia pagerinti galimybes valdant viešąjį ir privatų sektorių. Dauguma Estijos smulkiųjų įmonių turi stiklines lubas, yra per mažai kvalifikuoti eksportuoti ir plėsti savo veiklą. Ir viešajame sektoriuje dirba gerų specialistų visose Baltijos šalyse. Bet žinoma, kad jei vienoje vietoje dirbi, kad ir dešimt metų, įsipatogini, gali aptingti, tai turi būti adresuota“, – kalbėjo T. Roivas.
Naujienų portalui tv3.lt Estijos ekspremjeras šias mintis paplėtojo ir, galbūt, net atskleidė tai, ko trūksta Lietuvai – politinio nuoseklumo.
„Nelyginant su kitais, bet Estijos sėkmės vienas pagrindinių aspektų, kad visos Vyriausybės dirbo nuosekliai toliau statant tai, ką pradėjo kita. Mes turėjome stabilų ir liberalų supratimą, kur šalis turi eiti. Dėl to ir turėjome didžiulius pokyčius, reformas, kaip turi atrodyti ekonomikos politika. Kitas dalykas, ekonominė laisvė, kuri matuojama Pasaulio banko. Estija buvo šešta praeitais metais, tai nesutapimas, nes prieš tai net 5 Vyriausybės, kurios buvo vedamos ir manęs, ir kito premjero, dirba nuosekliai ties problemomis, norint padaryti laisvesnę ekonomiką, priekyje kitų ir patogesnė verslui gerinant reitingą. Dabartinė pozicija – mūsų laimėjimas“, – naujienų portalui tv3.lt Estijos ekspremjeras.
Be visa ko, Lietuvoje dažnai ir paminima tai, kad Estija turi reinvestuojamo pelno lengvatą. Verslai skatinami toliau investuoti į inovacijas, o ne pinigus išsidalinti.
„Reinvestuojamo pelno lengvata buvo sėkmė. Mes ją pradėjome 2000 metais ir nuo tada susilaukiama didžiulio užsienio investuotojų dėmesio. Nėra mandagu siūlyti tą ir kitoms šalims, bet galiu pasakyti, kad Estijai tai labai padėjo“, – kalbėjo T. Roivas.
Kitas žingsnis – skaitmenizacija
Ką jis siūlo daryti toliau Baltijos šalims? Jokiu būdu visiškai nekopijuoti Danijos, Švedijos ar Suomijos. Perimti tam tikrus tik aspektus: prioritetą inovacijoms, aukštą švietimo kokybę. Tačiau Baltijos šalims būtina daug labiau eksperimentuoti ir tapti vieta, kur testuojamos naujos technologijos.
„Turime išlikti su liberaliomis idėjomis. Būtent tai skatina ekonomikos augimą. Pagrindą turime – laisvas prekių ir žmonių judėjimas, tačiau to nepakanka. Reikia diagnozuoti viską teisingai. Norint suprasti, kas gali būti padaryta geriau, mes turėtume pažiūrėti į savo ekonomikas, ko trūksta. Politikų neužtenka. Reikia ir ekonomistų ir verslininkų“, – teigė Estijos ekspremjeras.
Politikas pamini ir sėkmingus projektus – vykdomą geležinkelių sujungimą, elektros, dujų sujungimus Baltijos šalyse. Tačiau kitas žingsnis turi būti viešųjų paslaugų skaitmenizacija, nepaisant, kurioje šalyje esi.
„Mano nuomone, viso viešojo sektoriaus paslaugomis turėtume naudotis, nepaisant šalies sienų ir tai turėtų būti taip paprasta, kaip užsisakyti viešbutį per booking.com ar mašiną per „Uber““, – viliasi T. Roivas.
