skaitmenizacija

Diegdama veiklos kokybės gerinimo praktikas bei LEAN metodus Vyriausybės kanceliarija (LRVK) didelį dėmesį skyrė procesų skaitmenizavimui. Būtent šiuolaikinės technologijos leidžia išvengti daug nereikalingų veiklos procesų ir, kaip pastebi LRVK LEAN projekto vadovas Marius Kaminskas, dažnai yra nemokamos, tik reikia jomis naudotis.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pradėjo dirbti skaitmenizacijos projektų vadovė Justina Kugytė. Taip pat paskirtas ministro patarėjas aukštojo mokslo sričiai Andrius Zalitis. „Rūpinsiuosi projektu „EDtech skaitmeninė švietimo transformacija“, inovacijų kultūros diegimu ir formavimu. Didelį dėmesį norėčiau skirti švietimo inovacijoms ir startuoliams bei švietimo registrams ir skaitmeniniam ugdymo turiniui atnaujinti, - sako Justina Kugytė.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta 14 mln. Eur. mokyklų skaitmenizacijai. Vieno mokinio krepšelyje tam bus skiriama 40 EUR, iki šiol ši suma siekė tik 5,9 Eur per metus. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje. Šios lėšos bus skiriamos aprūpinti vaikus reikalingomis skaitmeniniu turiniu, priemonėms, mokymosi platformomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžiausių sostinės kapinių duomenys suskaitmeninti ir perkelti į interaktyvų žemėlapį, informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, suskaitmeninta jau pusė, t. y. 121,6 ha, Vilniaus kapinių. Sistemoje jau matyti trijų miesto kapinių duomenys: Karveliškių (78 ha), Rokantiškių (40 ha) ir Verkių (3,6 ha). Teigiama, jog tai leis paprasčiau rasti mirusiųjų giminaičių amžinojo poilsio vietą, taip pat elektroniniu būdu gauti prašymus ir išduoti leidimus laidoti asmenis.

Europos Komisija (EK), trečiadienį pateikusi rekomendacijas Europos Sąjungos (ES) šalims narėms, Lietuvai siūlo ateities investicijas nukreipti į skaitmenizaciją ir žaliąją energetiką. Anot EK atstovo Lietuvoje Arnoldo Pranckevičiaus, Komisija rekomendacijas parengė trimis kryptimis, susijusiomis su pandemija, socialiniais aspektais ir investicijomis. Anot jo, krizės metu labai svarbu palaikyti įmonių likvidumą. „Labai svarbu palaikyti įmonių likvidumą.

Turgavietėse kasos aparatais naudojasi vos kas trečias prekeivis, tad Vyriausybė pradeda žvanginti naujais ginklais. Žadama centralizuoti visą apskaitos sistemą – prekybininkai informaciją apie turimas, o vėliau ir parduotas prekes privalės pildyti kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Prekeiviai piktinasi – esą dėl tokios tvarkos smulkieji verslininkai bankrutuos ir pakils maisto produktų kainos.

Lietuvoje prasidėjusi bažnytinių knygų metrikų skaitmenizacija veria ne tik įdomius istorinius faktus apie parapijiečių gyvenimus. Į viešumą iškyla netikėtos ir net gėdingos prosenelių paslaptys. Puslapį po puslapio vartantys skaitmenintojai aptinka net lobių. Štai Panevėžyje rasta vokiškų reichsmarkių, net gėlių sėklų. Suskaitmeninti pavyks ir netikėtai Krekenavos baziliką remontuojančių statybininkų pastogėje aptiktą istorinį lobyną – pradingusius senuosius 18 amžiaus bažnyčios metrikus.

Norintys išsiaiškinti savo giminės šaknis, istorijos pėdsakų ieško bažnytiniuose metrikuose. Tačiau paieškas dažnai apsunkina tai, kad prie kelis šimtus metų skaičiuojančių ir jau yrančių senų knygų nėra lengva prieiti. Taigi, visi metrikai greitu metu bus suskaitmeninti. Lietuvos archyvo darbuotojai pluša prie senųjų knygų ir kokių tik paslapčių jose neranda. Vartant knygas rasta ne tik pinigų, bet ir vienas seniausių Lietuvos pasų.

Surasti artimųjų kapus ir Klaipėdos kapinėse padės išmanieji telefonai. Į specialią paiešką tereikės įvesti velionio vardą, pavardę ar mirties datą. Telefono ekrane pasirodys ne tik maršrutas per kapines, bet ir ieškomo velionio kapo nuotrauka. Jei ši kam nepatiks, ją galės pakeisti kita. Tokia kapinių skaitmenizavimo paslauga Lietuvoje tampa vis populiaresnė. Klaipėdiečiai Aleksandras ir Jelizaveta pasakoja, kartą ilgai klaidžioję kapinėse.

Dažnai kalbama, kad verslams, kurie nepasiduos skaitmenizacijai, nulemta pralaimėti konkurencinę kovą. Tačiau ekspertai pabrėžia, jog pati savaime ji pranašumo negarantuoja, daug svarbiau – dalintis idėjomis ir tartis su rinkos senbuviais. „Nepaisant technologinės pažangos, visų svarbiausia yra gera verslo idėja, išvystytas produktas ar paslauga, o skaitmenizuoti verta tik gerai veikiančius procesus.

Tyrimas atskleidžia, kad lietuviai bene labiausiai iš pasaulio tautų bijo, kad jų darbo vietą atims... robotai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad jei Lietuva nori būti konkurencinga pasaulyje, jai būtina žmones keisti robotais, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad lietuviai liks be darbo. Tyrimų bendrovė „Wellcome Trust“ skelbia, kad lietuviai užima trečią vietą tarp šalių, kurių gyventojai pesimistiškiausiai vertina mokslo ir technologijų įtaką jų darbo vietai.

Lietuva sparčiai žengia skaitmenizacijos keliu ir jau 1994 metais pokyčiai jaučiami ir bibliotekose. Tais metais sukurtas pirmasis bibliotekos elektroninis katalogas, pasiekiamas iš viso pasaulio.

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį trims prioritetinėms sritims. Tai – švietimas, aplinkosauga ir informacinių technologijų (IT) paslaugų, pirmiausia – 5G tinklų – plėtojimas.

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

Didžiausia pasaulyje baldų mažmenininkė IKEA testuos galimybes prekiauti savo baldais per stambias partnerių internetines parduotuves ir vadina tai didžiausiu santykių su klientais pasikeitimu per 74 metų įmonės istoriją. Be to, „Inter IKEA Systems B.V.“ paskelbė savo tinklalapyje rugpjūtį pasibaigusių finansinių metų rodiklius, kurie rodo, kad bendra visų frančizių apyvarta padidėjo 5 proc. iki 38,3 mlrd. eurų. „IKEA Group“, kuriai tenka maždaug 94 proc.

Garo mašina, vidaus degimo variklis, elektros energija, radijas ir televizija, mobilusis ryšys, internetas. Šie atradimai nuosekliai gerino žmonių gyvenimo kokybę ir lėmė negrįžtamus pokyčius visuomenėje. Tačiau nepaisant įvairiapusės naudos jie išstūmė ir daug profesijų. Ar šis progresas vis dar vyksta? Be abejonės, ir sparčiau nei bet kada anksčiau. Tam tikros realiai egzistavusios profesijos jau skamba kaip egzotika iš tolimos praeities.

Pagal įvairią statistiką dažnai matoma, kad Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Vienoje srityje šias šalis esame jau pralenkę.  Balandžio 20-ą Vilniuje vyks antroji tarptautinė intelektinių transporto sistemų konferencija, kurios metu bus aptariamos opiausios miestų transporto infrastruktūros problemos.

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį didino paskolų ir indėlių portfelius, taip pat išaugo atsiskaitymų kortelėmis ir internetinės bankininkystės naudotojų skaičius, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Atkreiptinas dėmesys, kad bankų teikiamų paskolų portfelio kreivės kyla aukštyn. Tai, galima sakyti, rodo patikimo skolinimo iš kredito įstaigų paklausos didėjimą.

Europos smulkieji ir vidutiniai verslai (SVV), esantys įvaldę jiems prieinamus didžiuosius duomenis (angl. big data), dvigubai labiau linkę tikėti, jog jų finansinė padėtis pagerės per artimiausius 12 mėnesių, rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 6200 SVV darbuotojų 20 Europos šalių.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Mobilusis telefonas, GPS imtuvas, socialiniai tinklai, informacijos sklaida, debesų technologijos atrodo savaime suprantami dalykai. Tačiau , jiems susivienijus, pasaulis keičiasi ir greitėja. Pasak suomių konsultacijų bendrovės „Market-Visio” vykdomojo partnerio Samuli Savo, verslui gali būti priklijuota senamadiškumo etiketė, jei jis nepažabos šios sinergijos.

Lietuvių kilmės Jeilio universiteto profesiorius ir Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris šiandien „New York Times“ paskelbtu straipsniu „Stabilios elektroninės valiutos paieškose“ dar kartą įrodo, jog yra vienas stipriausių mūsų laikų ekonomikos mąstytojų, rašo portalas businessinsider.com.

Visai netrukus rytais ieškodami namuose pasimetusių batų, naudosimės „Google“. Tokią mintį prieš septynerius metus pasakė technologijų vizionierius Bruce‘as Sterlingas. Tačiau šiandien apsižvalgę po kamabrį, rasime tik keletą prie interneto prijungtų prietaisų: kompiuterius, telefonus ir greičiausiai televizorių, rašo „Forbes“. „Kodėl?“, – stebisi Andy Hobsbawm, kompanijos, kuriančios programinę įrangą prijungti daiktus prie interneto, EVRYTHNG įkūrėjas.

Švietimo ir mokslo ministerija pasišovė vis labiau didinti išmaniųjų technologijų skvarbą Lietuvos moksleivių gyvenimuose. Už 12 mln. litų ketinama įsigyti ir apdrausti per 10 tūkst. kompiuterių (kurių dauguma bus planšetiniai) ir juos išdalinti moksleiviams. Jau kitais metais juos turėtų gauti penktokai bei pastarųjų mokytojai. Ministerijos nuomone, be šių įrenginių mokiniai negali pilnavertiškai mokytis, todėl ši programa yra būtinai reikalinga ir verta tų milijonų.