Štai Panevėžyje rasta vokiškų reichsmarkių, net gėlių sėklų. Suskaitmeninti pavyks ir netikėtai Krekenavos baziliką remontuojančių statybininkų pastogėje aptiktą istorinį lobyną – pradingusius senuosius 18 amžiaus bažnyčios metrikus.
Kunigo ranka brūkštelti įrašai siekia 1804 metus. Tai Panevėžio rajone rasti Naujamiesčio parapijos senieji metrikai. Juose – krikšto, santuokų ir mirčių įrašai.
„Čia įdomus atsakymas, kuo jaunoji užsiima. Ji tarnaitė, o jaunikis – tarnas, arba čia – ūkininkaitė, ūkininkas, darbininkė, darbininkas.“
Kunigų iki šiol saugoti ir bažnyčiose ne vieną šimtmetį dūlėję dokumentai atsidūrė skaitmenintojų rankose. Tam, kad iki šiol sunkiai prieinami parapijų duomenys atsidurtų skaitmeninėje erdvėje.
„Jei aš atlankstau puslapį kokios nors užsilenkusios knygos, tai man atrodo, kad aš tų žmonių likimo kampus atlankstau, nes iš esmės tu prisilieti prie šeimų likimo“, – mano skaitmenininkė Daina Karlonaitė.
Metrikuose informacija apie mūsų prosenelių duomenis iš tiesų labai vertinga ir iškalbinga.
„Nurodomi žmogaus vardas ir pavardė, kada, kur ir kas krikštijo, taip pat atžalos tautybė, tėvų amžius net gimdymų skaičius.“
Pavarčius saugojamus krikšto įrašus, galima sužinoti nemažai asmeninių dalykų, istorinių faktų.
„Pavyzdžiui, mirusiųjų metrikų knygose rašoma, nuo ko mirė, kokia liga sirgo. Matosi tas dėsningumas, laikotarpis, kada daug mažų vaikų mirusių, arba, pavyzdžiui, choleros epidemija.“
Tokiu istoriniu lobynu paprastai džiaugiasi šeimos genealogija besidomintys asmenys. Juk tai pagrindiniai dokumentai, galintys paliudyti šeimos, o prireikus – visos giminės kilmę.
„Per metrikus labai galima daug dalykų sužinoti. Iš pradžių buvo aprašoma pati šeima. Krikšto liudijime įrašydavo net, ar tai pirmagimis, ar antras vaikas“, – sako Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
Nors informacija apie žmones metrikuose beveik vienoda, tačiau puslapius naujai vartantys skaitmenintojai ir savanoriai randa visai netikėtų ar net gėdingų faktų apie prosenelių gyvenimus.
„Vartai, vartai ir vis kažką randi: pinigų, sėklų, musių. Bet mes jų (musių – aut. past.) neskenuojam, tik sėklas, pasodinsim ir pažiūrėsim, kokie augalai buvo anksčiau“, – pasakoja savanoris Vytenis Bagdonas.
Jis, rodydamas metrikus, priduria.
„Čia, pavyzdžiui, gyventojų surašymas, o kitoje knygoje galima atrasti apie Subačiaus parapijoje veikusį viešnamį. Tai buvo netikėta ir man pačiam“, – sako pašnekovas.
„Tai yra Vokietijos reichsmarkės – iš viso 30. Tai radome 58 puslapyje, kur rašo apie krikštą. Tėvas buvo miško darbininkas, motina – siuvėja“, – priduria D. Karlonaitė.
Tikėtina, kad rasti pinigai buvo to meto užmokestis kunigui už krikštą.
Tuo metu genealogijos aistruolis Bagdonas pasakoja dar daugiau, pavyzdžiui, kad, pavarčius knygas, jose galima rasti ir neištikimybės faktų, pabėgimų, asmeninių laiškų, kunigai net žymėdavosi parapijiečių emigraciją:
„Paslapčių galima rasti ir net Krekenavos parapijoje. Gyventojų surašyme yra paminėta, kad vyras išvyko į Rusiją, o jo žmona gyveno su kitu.“
Įpusėjus darbams, skaitmenintojai sulaukia ir netikėtų lobių. Štai Krekenavos baziliką remontuojantys statybininkai neseniai pastogėje aptiko paslėptus XVIII amžiaus istorinius metrikus. Nors šie dokumentai kone sudūlėję, specialistai rankų nenuleis ir žada viską restauruoti.
