Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.
Sveikinimo žodį tarusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad Lietuvoje galvojama apie ateitį, apie pramonės revoliuciją.
„Jei anksčiau galvodavome, kad pokyčiai technologijose kas 10 metų vyksta, dabar matome, kad kas 2–3 metus. (...) Ištekliai – žmogus, perspektyva – žmogus, kurią prarandame, išsilavinimas. Dėl to inovacijos bei greiti pokyčiai naujose technologijose, reikalaujantys žinių, tampa svarbūs. (...) Laikas, kad kai pasakytų Lietuvos vardą, jis asocijuotųsi su inovatyvumu. Reikia prioretizuotis, ko galime pasiekti inovacijų srityje ir tapti kažkuo išskirtiniu“, – kalbėjo LR prezidentė.
Pramonės revoliucija jau čia, o švietimo?
Davoso forumo idėjos autorius prof. Klausas Martinas Schwabas „Metų ekonomikos forume“ kalbėjo, kad pramonės revoliucijos pokyčiai paveiks tiek ekonomiką, tiek visuomenę. Inovacijos ir pramonės revoliucija taip pat atvers galimybes didinti šalies konkurencingumą. Pasak K. Schwabo, Lietuva turi šansų tapti inovatore.
„Konkurencingumo reitingas kasmet išleidžiamas. Lietuva ten varžosi taip pat, bet ateityje svarbios bus inovacijos, kurios tikrai nupers dėl konkurencingumo. Būtina turėti geras idėjas.
Ką tai reiškia verslams? Mums reikia švietimui visiškai naujų sąlygų, kurios papildytų pramonės revoliuciją. Lietuva labai maža, aukštas išsilavinimas ir Lietuvai gali pasisekti šioje naujoje revoliucijoje. Kol kas tik kelios šalys tobulėja šia linkme, pavyzdžiui, Singapūras. Kodavimas, technologijų sistemos – tai nauji įgūdžiai, kurių mums reiks ateityje“, – sako jis.
K. Schwabas pabrėžia, kad kartu su 4–ąja pramonės revoliucija vyksta ir švietimo revoliucija. Būtent skaitmeninių įgūdžių Lietuvai ir trūksta. Anot jo, tradicinis švietimas turi būti sujungtas su naujausiomis technologijomis ir taip sukurta nauja sistema.
Be to, norint rezultatų, būtinas bendradarbiavimas tarp valdžios, verslo ir visuomenės. Pavyzdžiui, JAV vystant dirbtinį intelektą bei geresnę medicininę priežiūrą vyriausybės ir korporacijos nuolatos dirba kartu.
O taip pat nors verslams ir svarbu būti pirmiems ir greitai prisitaikantiems prie naujovių, reikia turėti aiškias vertybes, būti aistringiems dėl to, ką darai.
Lietuvių startuoliai ir robotizacija – ar yra ko nerimauti?
„Google Inc.“ vyriausioji politikos patarėja, ekonomistė, daugiau nei du dešimtmečius dirbanti tarptautinės ekonomikos ir finansų srityse bei buvusi JAV prezidento Barack’o Obamos patarėja tarptautinės ekonomikos ir saugumo klausimais Caroline Atkinson sako, kad jau dabar matome pramonės revoliuciją, kokią įtaką daro skaitmenizacija ir inovacijos, kaip jos prisideda prie šalių ekonomikos augimo.
Pasak jos, vis svarbesnės tampa mobilios programėlės, socialiniai tinklai, apskritai interneto galimybės, kurios plečia prekybą. Tai itin svarbu verslams. „Verslai, kurie pasinaudoja technologijomis, internetu, gali turėti daug didesnius pelnus turėti bei sukurti daug daugiau darbo vietų. Visų dydžių verslams atsiveria galimybės padidinti pardavimus, rasti naujus klientus. Svarbiausia investuoti į inovacijas.
Norėčiau paminėti Lietuvos pavyzdį. Startuolio „Deeper“ sėkmės istorija: pradėjo kaip maža kompanija, norinti padėti žvejams, dabar jų įrenginiai penkiasdešimtyje skirtingų šalių parduodami. Jų mobili aplikacija dabar „Apple store“ ir „Google“ parduotuvėlėje yra pirmaujanti žvejybai skirta programėlė. Tad matome, kad internetas ir inovacijos turi didelį įtaką, ypatingai čia, Lietuvoje, kuri yra atvira“, – kalbėjo C. Atkinson.
Pasak jos, nereikėtų jaudintis, jog technologijos ir robotai užims žmonių vietų. Dirbtinis intelektas, robotizacija kelia gyvenimo kokybę, leidžia žmonėms dirbti produktyviau, kokybiškiau ir įdomiau.
„Daug kartų praeityje nerimauta dėl robotų. Dar 1930 metais kalbėta, kad technologijos atims darbus iš žmonių. Bet realyė kitokia, matome, kad su kiekviena inovacija žmogaus produktyvumas didėja, prisidedama prie gyvenimo kokybės gerinimo.
Vienas pavyzdys, kuris labai daug pasako. Kai bankomatai buvo įvesti bankiniame sektoriuje, nuo tada ten dirbančių žmonių tik padaugėjo. Dėl to, kad atsirado daugiau veiklos funkcijų. Yra tokių daugybė pavyzdžių. Taip pat sveikatos apsaugoje, naudojantis naujomis mašinomis galima gauti geresnes diagnozes: darbą atlikti kokybiškiau, žmonės ilgiau gyvena“, – žurnalistams pasakojo C. Atkinson.
Kalbėdama apie Lietuvą C. Atkinson taip pat pažymi, kad tobulėti turime skaitmeniniame raštingume. Ji sako, kad Lietuva Europos Sąjungoje atsiduria 21–oje vietoje pagal skaitmeninius įgūdžius, tad šioje srityje dirbti dar turime labai daug.
„Ar visiems reikia išmokti kodavimo? Mašinos galės pačios koduoti ateityje, bet ko tikrai reikės, tai prieinamumo. Kad galėtume naudotis, pasiekti dideles prekybos rinkas, naudotis „debesies“ funkcijomis“, – teigia ji.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis kalbėdamas apie pasaulio globalėjimą ir 4–ąją pramonės revoliucija taipogi pabrėžia, kad ne pasaulis taikysis prie mūsų, o mes taikysimės prie besikeičiančių technologijų ir pasaulio. Dėl to švietimas itin svarbus.
„Greitis, apimtis ir sisteminis poveikis – trys svarbiausi dalykai pramonės revoliucijoje. Pokyčiai palies visas gyvenimo sritis. Stipriausios ekonomikos skuba savo vietas užsiimti. (...) Investicijos Europoje tais pačiais tempais judėti ryškiai nespėja. Kalbame apie inovacijas, mažinamą mokestinę naštą, švietimo sistemą, kuri adekvačiai turi keistis, jei nori spėti su pasaulio greičiau.
Tema, kuria turime rimtai susirūpinti – kaip keisti šveitimo sistemą, kad į gyvenimą ateitų pasiruošę kurti jauni žmonės“, – kalba jis.
Pasak R. Dargio, prognozuojama, kad 2050 m. pasaulį sudarys miestai konglomeratai, t.y., pasaulį valdys 50 stiprių miestų.
„Jų kontūrai jau matosi: Londonas, Miunchenas, Niujorkas, San Franciskas, Dubajus, Singapūras, Tokijas. Miestai magnetai, kurie sugeba traukti kapitalą ir talentus – žmones.
Lietuvos kritimas konkurencingumo reitinge nereiškia, kad darome kažką blogai, bet reiškia, kad kiti daro kažką geriau, kažką greičiau“, – paaiškina jis.
Kiek anksčiau šiandien Vilniuje viešintis pasaulio ekonomikos forumo Davose steigėjas Klausas Martinas Schwabas į kitų metų renginį pakvietė prezidentę Dalią Grybauskaitę.Tai bus trečias prezidentės vizitas forume, kuriame susirenka įtakingiausi pasaulio politikai, verslininkai ir nuomonės formuotojai, pažymi Prezidentūra. Pastarąjį kartą ji į forumą vyko 2016–aisiais.
