Pasak S. Skvernelio, 17–osios Vyriausybės vienas pagrindinių tikslų – ekonomikos transformacija grįsta nestandartiniais sprendimais.
„Tikiuosi, kad ši vyriausybė visada išliks pokyčių Vyriausybe. Šios Vyriausybės priemonių planas tampa įdomus visiems, nors dažnai jie nugula stalčiukuose“, – sako jis.
Pagrindiniai prioritetai susiję su ekonomika: konkurencinga ir inovacijomis grįsta ekonomika (kompetentinga darbo jėga, investicinė jėga, regionuose veikianti kompetentinga valdžia, išplėtota infrastruktūra) , sisteminė mokesčių peržiūra, kova su šešėline ekonomika ir viešojo sektoriaus pertvarka.
„Mūsų iššūkis – darbo jėga. Galbūt dėl to ir pradėjome darbus nuo švietimo reformos. Tai proveržis, kuris galės parodyti, kad gebame daryti esminius sprendimus, pasikelti nuo asmeninių interesų. Proveržis, kurio nebuvo daryta apie du dešimtmečius. Pamiršome ir profesinį mokymą. Turime atskirus regionus, kur profesinis mokymas stiprus. Reikia ruošti dualinį rengimą, kad profesiniame mokyme ir profesinės mokyklos, ir verslas galėtų dalyvauti“, – žurnalo „Valstybė“ ekonomikos konferencijoje kalbėjo S. Skvernelis.
Mokesčiuose planuojama peržiūrėti neefektyvias mokestines lengvatas, skatinti produktyvumą, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, remti alternatyvių finansavimo šaltinių vystymąsi inovatyvių įmonių pritraukimui.
Užsiminta, kad kovojant su šešėliu bus neišvengta institucijų optimizavimo.
„Kovosime ne su žmonėmis ir verslu veikiančiais šešėlyje, bet kursime paskatas, kad jie taptų skaidrios veiklos dalimi. Kontrolė būtina, ji bus reali. Turėsime įrankių ir tikrai institucijų optimizavimą, bet ir kursime lanksčius darbo santykius“, – paminėjo premjeras.
Planuojama ir stipresnė pertvarka regionuose, kad savivalda taptų suinteresuota realiai ir teisiškai dalyvauti investicijų pritraukime.
„Jiems jokio skirtumo gamyba vyksta ar ne. Reikia turėti ne siauro kiemo požiūrį. Nenorima konkurencijos. Sukurtos mažos valstybėlės, kurios be hierarchijos savivaldybėje, aplipusios dar įmonės, rinką pasiskirsčiusios ir nenori įsileisti. Tai grėsmė valstybei“, – sakė S. Skvernelis.
Kaip pavyzdį jis pamini Kėdainių rajono savivaldybę, kuri praėjusią savaitę nusprendė neįsileisti investuotojų iš Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų. Jiems atstovaujanti įmonė „Visolis“ laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) norėjo statyti 30-40mln. eurų vertės natrio hidroksido arba kaustinės sodos gamyklą.
Viešajame sektoriuje planuojama pertvarkyti institucijas, kad nebūtų įstaigų dubliuojančių viena kitą. Panaikinti nestabilumą, kuris gąsdina investuotojus. Pavyzdžiui, pastarasis atvejis su Nacionaline žemės tarnyba ir „Hanner“ statomu viešbučiu buvusiame „Žalgirio“ stadione.
„Tai nesukelia stabilumo, kad gali investuoti ir sprendimas vieną dieną nebus pakeistas dėl kažkokio vieno žmogaus ar intereso. Visi leidimai išduoti, pastatai pastatyti, o po 10–15 metų pasirodo, kad jie nelegalai. Tai patys sau šaudome koją“, – sakė ministras pirmininkas .
„Nebijokit tos 17–os Vyriausybės, gal nebus taip blogai kaip su Donaldu Trumpu ar „Brexit“ “, – kalbą užbaigė S. Skvernelis.
