BNS kalbinti ekonomistai sutinka, kad bendrą kainų lygį Lietuvoje mažina pigios viešosios paslaugos.
„Lietuva išsiskiria pagal viešųjų paslaugų kainų lygį, kuris yra nepagrįstai žemas, ir to pasekmės yra neigiamos. Kai kuriais atvejais viešųjų paslaugų sektorių darbuotojai gauna neadekvačias pajamas“, – BNS teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, viešųjų paslaugų kainą Eurostatas apskaičiuoja pagal sektoriaus darbuotojų vidutinį darbo užmokestį – kadangi jis nėra didelis, daroma prielaida, kad ir paslaugų kainos nėra didelės.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje nuo ES vidurkio labiausiai atsilieka būtent būsto, elektros, vandens, dujų, mokslo ir sveikatos paslaugų kainos, sudarančios tik 40 proc. ES vidurkio.
Latvijoje ir Estijoje kainos didesnės
Mažesnis nei Lietuvoje bendras kainų lygis yra Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje kainos yra aukštesnės ir sudaro atitinkamai 68 proc. ir 74 proc. ES vidurkio.
Anot Ž. Maurico, Latvijos ir Estijos rinkos yra mažesnės nei Lietuvos, todėl ir jų kainų lygis yra arčiau ES vidurkio.
„Latvijoje ir Estijoje yra mažesnė konkurencija, todėl ir prekių kainos šiek tiek didesnės, nei Lietuvoje. Be to, viešųjų paslaugų sektoriaus kainų lygis ten didesnis, nes didesni darbo užmokesčiai, todėl toks rodiklis yra teisingas“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Lietuvoje didžiausios yra drabužių ir avalynės kainos – jos 5 proc. viršija ES vidurkį. Eurostato duomenimis, šios prekės Lietuvoje kainuoja tiek pat, kaip ir Latvijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje.
Ž. Mauricas teigė, kad taip yra dėl nedidelės konkurencijos ir masto ekonomijos.
„Užtenka nuvažiuoti į Vokietiją ar Austriją, ten labai geros kokybės produkcija. Be to, kokie kiekiai nuperkami ten ir kokie čia, nėra ką lyginti. Kadangi kiekiai yra mažesni, tai ir kainos didesnės“, – sakė Ž. Mauricas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad Eurostato rodikliai ne visiškai atspindi realybę. Anot jo, prabangios, vardinės prekės Lietuvoje gali būti brangesnės nei kitur, nes jų nuperkama nedaug, tačiau didžioji dalis rūbų ir avalynės lietuviams nesunkiai įperkami.
„Jei vidurkis yra aukštesnis, nereiškia, kad lietuviai, pirkdami rūbus, išleidžia daugiau. Perkančių rūbus, kurių kaina yra aukštesnė nei ES vidurkis, Lietuvoje nėra daug“, – BNS aiškino L. Vilimas.
Pasak Eurostato, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje sudaro beveik 82 proc., Latvijoje – 95 proc., Estijoje 94 – proc. ES vidurkio.
Pašto ir telekomunikacijų paslaugų kainos Lietuvoje sudaro 60 proc. ES vidurkio ir tai yra vienintelis rodiklis, sumažėjęs per pastaruosius 14 metų – 2003 metais jis siekė 68 proc. ES vidurkio.
Kainos kils, bet sparčiau didės atlyginimai
Ekonomistai įsitikinę, kad kainų lygis Lietuvoje ir toliau kils. Anot jų, labiausiai brangti turėtų viešosios paslaugos, todėl sparčiau didės ir šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
„Artimiausius metus statistiškai kainų lygis Lietuvoje kils gerokai sparčiau nei infliacija, nes bus keliamas darbo užmokestis viešojo sektoriaus darbuotojams“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
N. Mačiulis pabrėžė, kad Lietuvoje atlyginimai pastaruosius kelerius metus auga daug sparčiau nei kainos.
„Sunku būtų paneigti faktą, kad didžioji dalis gyventojų jaučia gana reikšmingą perkamosios galios augimą, o kainų augimas išlieka pakankamai nuoseklus“, – teigė N. Mačiulis.
Anot jo, pernai kainos padidėjo daugiau nei 3,5 proc., o atlyginimai – 8 proc. Šiemet kainų augimas nesiekia 3 proc., o vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau negu 10 proc.
Pasak N. Mačiulio, prognozuojama, jog per artimiausius 2 metus paslaugos turėtų brangti vidutiniškai 5 proc., o prekės – apie 2 procentus.
