„Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių. Kad liberalumas tarnautų žmonėms, o ne supriešintų grupes“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto sudarytos darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė B. Gruševskis.
„Dėmesio centre turi būti ne imigrantai, o nacionaliniai darbo ištekliai“, – pridūrė jis.
Pasak jo, Lietuva turi siekti imigrantų pagalba sustiprinti ekonomiką, bet efektyviau panaudoti savus darbo išteklius: „Bet jokiu būdu ne pakeisti. Pakaitos elemento mums nereikia“.
Jis įsitikinęs, kad imigrantų įdarbinimo valdymą reikia perduoti savivaldybėms skiriant joms finansavimą: „Siūlau pradėti nuo eksperimento, pažiūrėti, kaip sektųsi, kaip viskas vyksta“.
Be kita ko, jis pasigedo į Lietuvą atvykstančių imigrantų statistinio stebėjimo
„Kad matytume, kas ateina, kodėl ateina. Kiek darbdaviai moka. Pas mus labai didelė imigrantų kaita, darbdaviai prašo tų žmonių, bet pusė jų neišdirba Lietuvoje nė pusės ar metų. Jie važiuoja per pusę Europos pas mus, kad įsidarbintų, o po pusmečio jau išvažiuoja. Pakankamai užsidirba, kas atsitinka?“ – svarstė B. Gruševskis.
Ekonomisto teigimu, imigrantų įdarbinimo kvotos nereikalingos, tačiau studijų programų formavimas atsižvelgiant į trūkstamas profesijas būtinas.
„Investuok Lietuvoje“ talentų ekosistemos ekspertė Laima Bendoraitytė sako, kad į Lietuvos darbo rinką pritraukiama per mažai Lietuvoje besimokančių užsienio studentų
„Jie labai potencialus darbo rinkos resursas ir šiai diena pilnai neišnaudojami“, – posėdyje sakė ji.
Pasak „Investuok Lietuvoje“, dabar tik apie 7 proc. užsienio studentų po studijų lieka Lietuvoje.
L. Bendoraitytė, be kita ko, siūlo jau dairytis, iš kokių šalių Lietuva galėtų prisitraukti darbo jėgos. Anot jos, iš Ukrainos, Baltarusijos gerų specialistų pritraukti jam tampa sunkiau.
„Gali būti, kad mus reikės anksčiau ar vėliau prieiti prie klausimo, o kokios galėtų būti kitos rinkos – Azija, Pietų Amerika, Afrika?“ – kalbėjo L. Bendoraitytė.
