LLRI skaičiavimais, šiemet vidutiniškai žmogus mokesčiams dirbo 139 dienas, o pernai 135. Statistiniam lietuviui priskiriami ir vaikai, kurie jokių mokesčių nemoka. Tad dirbantiesiems šie rodikliai skiriasi. Vietoj gegužės 18 – osios, savo laisvės nuo mokesčių dieną švęs liepą. Pasak LLRI prezidento Žilvino Šilėno, vėliau ateisianti laisvės nuo mokesčių diena reiškia, kad biudžeto išlaidos buvo didinamos labiau nei augo šalies ekonomika. Tai priminimas valdžiai, kad su mokesčių mokėtojų pinigais reikia elgtis atsakingai.
„Kiekvienais metais yra neatsakinga naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Būtent laisvės nuo mokesčių dieną ir skiriame tam, kad politikai atsimintų, jog jie naudoja ne savo pinigus, o kitų žmonių jiems patikėtus pinigus. Dėl to juos naudoti reikėtų dvigubai atsakingiau. Šią dieną reikėtų pasakyti „ačiū” tiems, kurie išlaiko valstybę. Ji skirta pagerbti mokesčių mokėtojus, atkreipti dėmesį, kiek žmonės iš tikro sumoka mokesčių ir kam tie pinigai panaudojami“, – sako Ž. Šilėnas.
Tačiau verta paminėti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis pasidalino kitokiais skaičiavimas. Pasak jo, Lietuva su savo mokestinėmis įplaukomis (27 proc. BVP) laisvės nuo mokesčių dieną turėtų švęsti balandžio pradžioje, o ne gegužės pabaigoje.
Valstybės misija – socialinis teisingumas
Pasak Ž. Šilėno biudžeto didinimas ir dideli mokesčiai ne tik slegia žmogų, bet ir surinktos lėšos yra neatsakingai panaudojamos.
„Aš manau, jeigu politikai pinigus skirstytų atsakingai ir apgalvotai, jie ir kitaip juos paskirstytų. Paramą gautų žmonės, kuriems labiausiai to reikia, o ir mokesčiai galėtų būti mažesni. Pirma bent užtektų biudžetą išlaikyti tokį, koks jis yra. Tai jau būtų didelis pasiekimas. Tačiau kiekvienas metais valdžia surenka daugiau mokesčių, o išleidžia dar daugiau ir skundžiasi, kad nėra pinigų“, – teigia Ž. Šilėnas.
Visgi ne visi ekonomistai tokios nuomonės. Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad valstybė įsikiša ten, kur rinka veikti negali ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą.
„Valstybė veikia pagal socialinio teisingumo principus. Dažniausiai mokesčiams yra taikomas pajėgumo mokėti principas. Nors ir atrodo, kad daugiau sumokančiam mokesčių našta yra didesnė, iš tiesų jam lieka daugiau. Kiekvienas turi bazinius poreikius: maistas, rūbai, būstas, ryšio paslaugos ir pan. tad žiūrima ne vien į piniginę sumą, bet į auką. Daugiau uždirbantis sumokės didesnius mokesčius, bet neatims kąsnio iš savo vaiko, o mažiau uždirbantys, atrodo, kad mažiau atiduoda, tačiau jų auka didesnė“, – apie mokesčių sistemą kalba R. Lazutka.
Pasak jo, ar atsakingai yra surenkamos lėšos paskirstomos, reikėtų įrodyti. Statistiškai matyti, kad šalims turtingėjant yra surenkama daugiau mokesčių ir didinamas biudžetas, teigia jis.
„Ilga istorinė tendencija pasaulyje yra ta, kad kuo šalis turtingesnė, tuo valstybės biudžetas yra didesnis. Pavyzdžiui, Afrikos šalių ar ne taip išsivysčiusių rytų Europos ne ES narių šalių biudžetai yra daug mažesni nei turtingesnių. Nes yra tendencija, kai šalis turtingėja, visuomenė turtėja ir pateisinę kasdienius poreikius vis labiau rūpinasi rytojumi. Žmonėms tampa svarbūs tie dalykai, kuriuos teikia valstybė: švietimas, socialinė apsauga, švietimo apsauga, krašto apsauga, nusikalstamumo nebuvimas. Visus tuos dalykus užtikrina ne rinka ir žmonės tiesiogiai to nusipirkti negali. Dėl to statistiškai nustatyta, kad turtingėjant ir mokesčių surenkama daugiau“, – komentuoja R. Lazutka.
Pasak jo, tai demokratinių valstybių bruožas, o šalyse kur žmonės laimingiausi: Danijoje, Švedijoje, būtent tokia praktika ir vykdoma.
Ekonomistės Rūtos Vainienės manymu, Lietuvoje baziniai žmonių poreikiai dar nėra patenkinti, be to yra didžiulis šešėlis, dėl šios priežasties mažais mokesčių tarifais negalime pasiekti dabartinio valstybės biudžeto perskirstymo, o iš pačių valstybės viešųjų paslaugų yra per daug.
„Visų pirma valstybė turi apsiėmusi labai daug funkcijų, kurias finansuoja ir jų vis daugėja. Norime didinti finansavimą, suplanuojamos biudžete lėšos , tuomet jau reikia jas finansuoti ir prasideda istorijos apie tai, kad reikia pakelti mokesčius arba įvesti naujus, arba išplėsti mokesčių bazę. Be to turime didelių mokesčių tarifų, dėl jų turime šešėlinę ekonomiką ir žmones, kurie mokesčius susimažina. Išeina, kad tiems žmonėms, kurie dirba ir moka mokesčius, tenka labai didelė našta. Tad visų pirma turėtų būti viešųjų funkcijų finansų peržiūra“, – sako ekonomistė.
Daugiau sumoki, bet gauni tiek pat
Ž. Šilėnas pasidalino diagrama vaizduojančia, kad nors uždirbančiųjų yra mažiau, nuo jų surenkama mokestinė dalis beveik prilygsta mažiau uždirbantiesiems, o visgi gaunama tiek pat. R. Lazutka teigia, kad socialinio teisingumo teorijų yra visokių, tačiau visur tipiška, kad nevienodai gauna, o vienodai įnešama arba, kad vienodai įnešama, o ne vienodai gaunama.
„Negalima matuoti mokesčių sistemos, kuri reikalinga užtikrinti gyventojams teikiamas valstybės paslaugas. Negalima naudoti turgaus principo, kad daugiau moku, tai daugiau ir gaunu“, – sako jis.
Pasak ekonomisto R. Lazutkos Lietuva Europos Sąjungoje yra šalis, kurioje surenkama mažiausiai mokesčių.
„Per mažai surenkama, dėl to pensijos mažos, paramos šeimai nėra tinkamos ir sveikatos apsauga prasta. Tad mokesčių surenkama tikrai ne per daug, o per mažai. LLRI atstovauja interesus tų, kurie nori mokėti mažiau mokesčių. Čia ir klausimas ar teisinga, ar ne, kad žmonės gaudami didžiules pajamas galbūt neteisingai jas panaudoja: paperka valdininkus ar politikus, susidaro palankias sąlygas savo verslui ir gauna didžiulius viršpelnius. Ne dėlto, kad yra ypatingai darbštūs ar išsilavinę, bet dėl to, kad susikuria palankas monopolistines sąlygas, rentą visuomenės sąskaita ir tada sako nelieskit. O po to dar sako, kad valstybė švaisto pinigus“, – sako R. Lazutka.
Ekonomistas įsitikinęs, kad progresiniai mokesčiai būtų tinkamiausias sprendimas. Tokia nuomonė galioja visur Vakaruose.
„Visur vyrauja tokia nuomonė, kad progresinių mokesčių tarifas yra svarbus. Taip yra ir Amerikoje, ir visose Europos šalyse, išskyrus kelias, kurios pergyveno komunistinį laikotarpį ir dėl to yra neišprusios arba politikai papirkti tų, kurie nenori mokėti tų mokesčių“, – tikina R. Lazutka.
Tačiau ekonomistas Ž. Šilėnas kitokios nuomonės. Anot jo reikėtų pažvelgti, kuriuos mokesčius lyginame ir ar tikrai jie yra mažesni Lietuvoje nei kitose šalyse.
„Žinau tą perskirstymo statistiką, kurią naudoją. Tai yra toks dalykas, kai esi turtingas gali ir aukštesnį mokestį susimokėti, kai esi neturtingas ir moki aukštą mokestį tau nebelieka pragyvenimui, ten yra įvairiausių detalių dėl to perskirstymo. Aš manau, kad laisvės nuo mokesčių diena parodo, jog perskirstymas Lietuvoje tikrai nėra mažas, ar per mažas“, – mano ekonomistas.
Jo nuomone, kadangi Lietuvoje dabar egzistuoja situacija, jog daug sumoki, bet nieko negauni, progresiniai mokesčiai šią proporciją iškreiptų dar labiau.
„Mokesčių įmokos turėtų būti kuo labiau susietos su tuo ką tu gauni. Tarkime reikėtų pertvarkyti pensijų sistemą. Nes natūralu, kad kai nėra ryšio tarp to ką sumoki ir gauni, žmonės yra nesuinteresuoti mokėti. Dėl to ir egzistuoja šešėlinė ekonomika“, – svarsto Ž. Šilėnas.
Tuo tarpu ekonomistė R. Vainienė laikosi nuomonės, jog plokščia mokesčių mokėjimo sistema yra tinkama. „Regresinis finansavimas pasijaustų per PVM, nes daugiau uždirbantis neišleistų visų savo pajamų ir santykinai mažiau PVM išleistų. Proporcinį tarifą nepriimtinai suprastų žmonės. Geroji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) praktika sako, kad tebūnie jis plokščias, vienas tarifas“, – sako R. Vainienė.
Pasak jos, dėmesį reikėtų atkreipti į neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kurį reikėtų priartinti minimaliam mėnesio atlyginimui (MMA).
Kam skiriami sumokėti mokesčiai?
LLRI sudarė skaičiuoklę, pagal kurią parodoma kiek per metus sumokama mokesčių ir kur jie paskirstomi. Pavyzdyje pavaizduota vidutinio atlyginimo į rankas – 585 eurų duomenys. Iš jo matyti, kad be ne tik sveikatos apsaugai, švietimui ar pensijoms daug skiriame, bet ir valstybės aparatui.
Ekonomisto Ž. Šilėno nuomone, biurokratams ir valstybės aparatui tenka per daug lėšų.
„Plačiau žiūrint reikėtų ir permąstyti vistąjį viešąjį sektorių, nes jį visą išlaiko mokesčių mokėtojai iš privataus sektoriaus. Nepaisant to, kad gyventojų mažėja ar, kitaip sakant, paslaugų naudotojų mažėja, viešasis sektorius nesitraukia. Natūralu, kad viešąjį sektorių išlaiko vis mažesnis žmonių skaičius ir tai ilgalaikė Lietuvos problema. Kas 3 žmogus dirba viešajame sektoriuje, reiškia 2 privačiame ir jie suneša mokesčius iš kurių mokami atlyginimai tam kitam žmogui. Šią sritį reikėtų efektyviau tvarkyti“, – komentuoja Ž. Šilėnas.
Ekonomistė R. Vainienė taip pat mano, kad lėšų paskirstyme suveikia teisingumo kriterijus.
„Valstybės aparatas tikrai ne daug kainuoja, bet žmonės yra linkę į neteisingumą. Ypač kai gyventojų skaičius mažėja Lietuvoje, o aparatas nemažėja taip sparčiai ir net didėja. Turėtų būti automatinis mažinimas mažėjant gyventojų skaičiui, kad žmonės jaustų, jog viešasis sektorius funkcionuoja teisingai“, – sako ekonomistė.
Tačiau ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad reikia skirti valstybės aparatui skirti lėšų, nes kaip gali būtų valstybė nevaldoma. Svarbiausia, kad paskirstymai būtų pagrįsti.
„Reikia būti įsitikinus, kad pinigai išleidžiami neracionaliai ir ten, kur galbūt dirba du valdininkai, pakaktų vieno. Taip pat reikėtų pagrįsti, kad jie važiuoja į kokias nebūtinas komandiruotes. Bet lygiai tas pats klausimas kyla ir apie privačias įmones: ar jos racionaliai išleidžia pinigus? Ar jų darbuotojai su tarnybinėmis mašinomis nevežioja savo vaikų? Dažnai norima pristatyti, kad tai privatūs pinigai r ne jūsų reikalas, bet tai yra arba darbuotojų pinigai, nes jų nešvaistant būtų didesnė algos, arba tai pirkėjų pinigai, nes nešvaistant pienas ar daržovės parduotuvėje kainuotų mažiau. Tad reikėtų žvilgtelti ir į privatų sektorių, kaip ten išleidžiami pinigai“, – sako ekonomistas ir sociologas.
LLRI skaičiavimais, šiemet visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui atsieina 4 355 eurus, lyginant su pernai jos pabrango 317 eurų. Iš viso viešojo sektoriaus išlaidos (be ES lėšų) šiais metais sudarys 12 581 mln. eurų, net 783 mln. eurais daugiau nei pernai.
Sužinoti savo asmeninę laisvės nuo mokesčių dieną galima www.mokumokescius.lt.
