Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos.
„Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln. eurų per mėnesį, o atėjus pandemijai tas skaičius nusirito iki 40 mln. eurų ir žemiau“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad emigrantų perlaidų sumažėjimas nėra ilgalaikė tendencija, o greičiau išimtis nei taisyklė, kurią lėmė ribotos emigrantų galimybės šiuo metu atvykti į Lietuvą.
„Iki pandemijos emigrantai atvažiuodavo į Lietuvą, čia apžiūrėdavo ir investuodavo į nekilnojamąjį turtą. Dabar to daryti jie taip lengvai nebegali, nes yra taikomi dideli judėjimo apribojimai, todėl sumažėjus nekilnojamojo turto įsigijimams ir emigrantų pervedimai tampa mažesni“, – BNS tvirtino M. Dubnikovas.
„Manau, kad tai yra pagrindinė priežastis, nes iš Didžiosios Britanijos ar Norvegijos tie pinigų srautai keliaudavo ne vartojimui, o investicijoms į nekilnojamąjį turtą“, – pridūrė jis.
Anot ekonomistų, tam tikros įtakos perlaidų mažėjimui turėjo ir užsienio valiutų atžvilgiu sustiprėjęs euras, taip pat išaugęs į Lietuvą gyventi ir dirbti grįžtančių žmonių skaičius, tačiau tai yra labiau antraeilės priežastys.
„Sumažėjo ne tik perlaidos į Lietuvą, tačiau ir pervedimai iš Lietuvos iš užsienį, kuriuos daro čia esantys nerezidentai. Tai rodo, kad pandemija sujaukė ne tik Lietuvos emigrantų gyvenimą, ji aplamai padarė žmones atsargesnius, todėl jie pinigus kol kas yra linkę pasilaikyti sau ir neskubėti siųsti namo“, – teigė T. Povilauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos banko duomenys atspindi tik per kredito įstaigas ir kitas finansų bendroves daromas perlaidas.
„Nežinome, kaip keitėsi, pavyzdžiui, grynųjų pinigų judėjimas į ir iš Lietuvos. Negalima atmesti galimybės, kad alternatyviais kanalais pinigų judėjimas kažkiek išaugo“, – sakė SEB ekonomistas.
Jis prognozavo, kad 2021 metais tarptautinių perlaidų srautai atsigaus, tačiau dar nepasieks 2019 metais buvusių sumų. M. Dubnikovas taip pat teigė, kad kitąmet greitų permainų tikėtis neverta.
„Aš manau, kad 2021 metų pirmąjį pusmetį mes dar turėsime panašius, o gal net griežtesnius apribojimus, o kaip bus antrąjį pusmetį kol kas prognozuoti sunku. Manau, kad karantino ir su juo susiję judėjimo apribojimai turėtų laisvėti, bet vienas Dievas žino, kada tai nutiks“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Pasak jo, masiškas gyventojų vakcinavimas prasidės tik gegužės ar birželio mėnesiais, kai šalį pasieks daugiausia vakcinų, todėl kažkokių permainų galima laukti tik vasaros pabaigoje arba rugsėjo mėnesį.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, emigrantų pervedimai į Lietuvą per devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, smuko 38 proc. iki 510 mln. eurų. Anot LB ekonomistų, ankstesniais metais nuo 2,6 iki 4 proc. šalies BVP sudarę srautai, šiemet, tikėtina, kad nesieks nei 2 procentų.
