Nuo gruodžio 21 dienos, 4 val. ryto, iki gruodžio 31 d. 24 val. Vyriausybė Lietuvoje, mažindama atvykstančių keleivių srautus ir koronaviruso grėsmę, stabdo skrydžius iš Didžiosios Britanijos dėl šalyje paplitusios neištirtos koronaviruso atmainos, primena naujienų portalas tv3.lt.
Gali būti parskraidinti
Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį, gruodžio 23 d., pranešė, kad po pokalbio su Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų, priėmė sprendimą organizuoti humanitarinį skrydį trijų Baltijos valstybių gyventojams iš Jungtinės Karalystės.
„Skrydis planuojamas pirmadienį, gruodžio 28 dieną. Skrydžio laikas, išvykimo oro uostas bei lėktuvo bilieto kaina bus patikslinti. Lietuvai šiame skrydyje yra skiriamos 48 vietos“, – praneša URM.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra sudaromas grąžinamų žmonių sąrašas, atsižvelgiant į Lietuvos piliečių, kurie kreipėsi į Lietuvos ambasadą JK, sveikatos būklę ir susiklosčiusias ypatingas aplinkybes.
„Ambasada analizuoja duomenis ir susisiekia su parskraidinimo kriterijus atitinkančiais piliečiais. Situacijai keičiantis, toliau bus svarstomos skrydžių iš JK į Baltijos valstybės oro uostus atnaujinimo galimybės“, – praneša URM.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad kalbant apie planuojamus parskraidinti Lietuvos piliečius, kalbama apie būtinąjį piliečių grįžimą į Lietuvą dėl svarių humanitarinių priežasčių (gydymas, netektis šeimoje, vaikų ir tėvų atskyrimas ar pan.), taip pat, atsižvelgiant į pablogėjusią epidemiologinę situaciją Jungtinėje Karalystėje, ministerija į šalį keliauti nerekomenduoja.
Ieško kitų kelių
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Londono lietuviai“ viena lietuvaitė rašo, kad gruodžio 21 dieną Lietuvai atšaukus tiesioginius skrydžius iš Jungtinės Karalystės, teko ieškoti aplinkkelių. Vidutinė 2,5 val. trukmės kelionė iš Londono į Vilnių lietuvei užsitęsė kelias dienas.
„Grįžau per vakar, šiandien (gruodžio 21-22 d. – aut. past.). Skridau per Kijevą – 500 eurų“, – trumpai dalijasi mergina.
Iš Londono į Vinių gruodžio 23 dieną grįžti planavęs Andrius sako, kad vos sužinojęs apie skrydžių į Lietuvą nutraukimą, pakeitė savo kelionės planus.
„Tik išgirdęs apie oro uostų užsidarymus, iš karto važiavau į oro uostą ir ten spėjau nusipirkti bilietą paskutiniu reisu į Lietuvą. Sumokėjau 310 svarų (maždaug 340 eurų – aut. past.)“, – pasakoja Andrius.
Kad nepavyks grįžti į Jungtinę Karalystę, kurioje dirba, vyriškis sako nebijantis.
„Bus kaip bus. Atsidarys sienos vis tiek kažkada. Aš tiesiog skubėjau grįžti namo, nes mano žmona ir sūnus gyvena Lietuvoj. Nesimatėm pusę metų“, – dalijasi Andrius.
Lėktuvų bilietų kainų palyginimo platformoje „Skyscanner“, gruodžio 23 dienos pasiūlymuose iš Londono Lutono oro uosto į Vilnių keliauti siūloma nebent su keliais persėdimais. Pavyzdžiui, už 228 eurus galima nusipirkti bilietus į gruodžio 23 d. skrydį Vilnių persėdant Malagoje (Ispanijoje) ir Eindhovene (Olandijoje).
Tiesa, tokia kelionė truktų ilgiau nei parą, tad į Lietuvą šiuo skrydžiu būtų galima atvykti tik gruodžio 25-osios vakarą. Tačiau net ir nusipirkus bilietą į dar neatšauktą skrydį, gali būti, kad jis bus atšauktas paskutinę minutę.
Avialinijų „Ryanair“ gruodžio mėnesio pasiūlymuose likęs vienintelis, kiek pigesnis variantas – bilietai skrydžiui į Vilnių už maždaug 13 eurų. Tiesa, jis būtų vykdomas jau po švenčių – gruodžio 27 dieną.
„Londono lietuvių“ grupėje kai kurie nariai skundžiasi, kad nors šalys jau patvirtino atšaukiančios skrydžius iš Didžiosios Britanijos, lėktuvo bilietus įsigiję keleiviai, net ir likus parai iki numatyto skrydžio, iš avialinijų negauna jokios informacijos.
Dar kiek anksčiau, prieš atšaukiant skrydžius, atvykstančius iš Didžiosios Britanijos, TV3 televizijos užfiksuotuose vaizduose matyti, kad prieš šventes oro uostuose nusidriekia atkeliaujančių emigrantų išsiilgusios šeimos, o atvykę lietuviai, net ir karantino aplinkybėmis, per daug negalvodami puola į išsiilgtų giminaičių glėbį.
„Jie švenčia, o mums – negalima“
Tokie vaizdai papiktino kai kuriuos portalo skaitytojus. Kai kurie, ryškiausi komentarai po televizijos reportažu, susilaukė ir po kelis šimtus išsakytoms mintims pritariančių patiktukų.
„Reikėjo uždaryti sienas ir viskas, jokių skraidymų, jokių svečių, o dabar vieni sėdim, o kaimynai su vaikais iš užsienio parskridusiais baliavoja. Mums karantinas, o jiems – ne. Nesuprantami dalykai“, – komentaruose piktinosi skaitytojas.
„Kaip nesipiktinti, jei emigrantai tiesiai iš lėktuvų ramiai sau važiuoja per visą Lietuvą pas tėvus ir gimines, o vietoje gyvenantys, net persirgę koronavirusu ir niekam infekcijos neperduosiantys piliečiai negali per šventes aplankyti tėvų“, – po tuo pačiu tekstu rašė skaitytojas, pasivadinęs slapyvardžiu „Pykstu“.
„Geriau po metų aplankyti gyvus ir sveikus tėvus, negu dabar apkrėsti ir palaidoti“, – pridedama kitame komentare.
Srautai mažesni bene dešimt kartų
Lietuvos oro uostų įmonė, valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, sako, kad didysis atvykstančių keleivių srautas jau greičiausiai praėjo.
Įmonės atstovas komunikacijai Tadas Vasiliauskas teigia, kad bendras keliaujančių srautas šiemet – bene dešimt kartų mažesnis nei senesniais metais.
„Pirmoje šių metų gruodžio mėnesio pusėje per Lietuvos oro uostus išvyko ir atvyko viso daugiau nei 23 tūkst. keleivių. Palyginimui – praėjusių metų per tą patį laikotarpį keleivių skaičius sudarė viso 222 tūkst. keleivių“, – situaciją prieš šių metų Kalėdas komentuoja T. Vasiliauskas.
Lietuvos oro uostų įmonės atstovas prideda, kad šie metai – didelių iššūkių visai aviacijai metai, tad prognozuoti, kiek emigrantų dar atvyks – labai sudėtingas darbas.
Tuo metu didžiausius keleivių srautus iš Lietuvos Baltijos jūroje aptarnaujanti keltų bendrovė „DFDS Seaways“ sako tikslių skaičių pakomentuoti negalintys, bet situacija, žvelgiant iš šono, gana aiški.
„Pernai, užpernai matydavome daugiau automobilių ir su angliškais numeriais, šiemet tikrai mažiau.
Kas dėl Švedijos – srautas išlikęs beveik toks pat. Tai – natūralu – ten dirba nemažai lietuvių, jie nebūtinai ten gyvena, todėl šventėms vis tiek grįžta į Lietuvą. Po Naujųjų šie žmonės vėl keliaus atgal“, – sako „DFDS Seaways“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys.
V. Klumbys prideda, kad bene stipriausiai srautas yra sumažėjęs Vokietijos kryptimi.
„Įtaką daro ir tai, kad dėl karantino tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, sumažėjęs kalėdinis turizmas, lietuviai mažiau važiuoja ten apsipirkti nei seniau.
Vokietijoje apskritai griežtesni reikalavimai atvykstantiems – ten atvykus iš Lietuvos jau reikia 2 savaitėms izoliuotis. Tai irgi daug duoda“, – komentuoja V. Klumbys.
