Tokias išvadas pateikė Europos Komisija (EK), trečiadienį išplatinusi rekomendacijas kiekvienai bendrijos valstybei.
„Lietuvos mokestinės pajamos, kaip dalis bendrojo vidaus produkto (BVP), yra gerokai mažesnės už ES vidurkį, o tai riboja viešųjų išlaidų finansavimą sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir bendroms viešosioms paslaugoms“, – pastebima EK rekomendacijose.
Čia taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis (skirtumas tarp numatomų PVM pajamų ir surinktos sumos) tebėra vienas didžiausių ES, nors preliminariais skaičiavimais, 2021 m. jis galėjo gerokai sumažėti.
2021 m. pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčių, kurie yra vieni iš mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančių mokesčių, Lietuvoje sudarė tik 0,3 proc. BVP, t. y. maždaug 7 kartus mažiau nei ES vidurkis.
„Lietuva iš pelno mokesčio surinko perpus mažiau nei ES vidurkis (BVP dalis), jos transporto mokesčiai buvo vieni mažiausių ES ir ji yra viena iš nedaugelio valstybių narių valstybių narių, kuriose nėra metinio automobilių mokesčio“, – pastebi EK.
Rekomendacijose nurodoma, kad valstybės išlaidos socialinei apsaugai 2015–2021 m. padidėjo, tačiau vis dar yra gerokai mažesnės už ES vidurkį.
„Tai lemia santykinai žemą socialinių išmokų lygį ir ribotą aprėptį, o senatvės pensijos, palyginti su darbo pajamomis, yra vienos mažiausių ES.
Išlaidos bendrosioms viešosioms paslaugoms yra ypač mažos – joms skiriama beveik perpus mažiau lėšų (procentais nuo BVP) nei ES vidurkis“, – akcentuojama dokumente.
Čia taip pat nurodoma, kad nepakankami sveikatos priežiūrai skirti finansiniai ištekliai lemia ilgą laukimo laiką ir itin neatliepiamus sveikatos priežiūros poreikius, dideles pacientų išlaidas iš savo kišenės ir nesugebėjimą pasiūlyti konkurencingų atlyginimų sveikatos priežiūros specialistams.
„2021–2023 m. Lietuva nustatė keletą svarbių nuolatinių išlaidų priemonių (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimą), kurių nepadengia atitinkamos finansavimo priemonės, o tai gali kelti riziką Lietuvos fiskaliniam tvarumui ilguoju laikotarpiu“, – pastebima rekomendacijose.
Komisija primena, kad Lietuva neįgyvendino 2 iš 33 anksčiau išsikeltų tikslų, dėl to jai sustabdytas dalies ES lėšų pervedimas.
Be ekonominių ir socialinių iššūkių, kurie turėtų būti sprendžiami RRF plane, Lietuva susiduria su papildomais iššūkiais, susijusiais su sveikatos sistema, socialinėmis paslaugomis ir socialiniu būstu, energetika ir ekologija.
Sveikatos rodikliai Lietuvoje yra vieni prasčiausių ES, pažymima rekomendacijose.
„Mirtingumo, kurio galima išvengti ir kurį galima gydyti, lygis Lietuvoje išlieka aukštas, palyginti su ES vidurkiu. Lietuvoje taip pat yra aukštas išvengiamų hospitalizacijų lygis ir didžiausias ES mirtingumas nuo savižudybių“, – nurodo EK.
Taigi Lietuvai rekomenduojama stiprinti sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos adekvatumą ir gerinti viešąsias paslaugas.
Taip pat mūsų šaliai rekomenduojama silpninti priklausomybę nuo importuojamų energetikos išteklių, stiprinti atsinaujinančią energetiką.
Musu visu nelaimei, atlyginimai vis dar 2-3 kartus atsilieka nuo skandinavu ir tepasivijo Ispanija, kurioje, is kitos puses, maistas, alkoholis, rukalai, butiniausios buities prekes kainuoja 2-3 kartus pigiau (gyvenau ten, todel puikiai zinau, kas netiki, nueikit i internetine Ispanijos Valencijos provincijos maisto bei kt. prekiu prekybos tinklo svetaine per google susirade jos adresa ("Mercadona").
Prancuzai ivaryti i toki kapa, kuriame randasi Lietuva paskutinius 34 metus seniai butu iseje i gatves, sudegine kas antra automobili, isdauze kas trecios parduotuves langus, nuverte kraujasiurbius valdziazmogius ir dar po menesio - eme gyventi kaip normalus zmones. Gi lietuviu (baudziauninko) mentalitetas teleidzia paburnoti, paverksnoti interneto komentaruose bei forumuose, o po to, isikinkyti i junga ir toliau traukti arkla per vaga, braukiant ir springstant asaromis...
