40 proc. visos Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyvių pastatų poreikiams. Tai parodė speciali studija, kurią inicijavo Europos mineralinės vatos gamintojų asociacija (EURIMA). Šią problemą galėtų išspręsti ypač daug energijos sunaudojančių pastatų renovacija. Tačiau jos tempus tiek Lietuvoje, tiek labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse dažnai stabdo visuomenės ir valstybės administracijos atstovų nepakankamos žinios šiuo klausimu.
Gali būti, kad jau šio birželio viduryje Europos Sąjungos energetikos ministrai pritars Energijos efektyvumo direktyvos projektui. Jis teisiškai įpareigos nustatyti energijos taupymo mechanizmus visose ES valstybėse narėse. Taip pat jame turėtų būti įtvirtinta nuostata ES valstybėse kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. viešųjų pastatų. Tačiau, kaip atskleidė dienraštyje „Verslo žinios“ 2012 m. gegužės 10 d. pasirodžiusi publikacija „Europos direktyva verčia mąstyti racionaliau“, dauguma apklaustų atsakingų viešojo sektoriaus pareigūnų apie šią direktyvą nėra net girdėję.
„Lietuvoje trūksta žinių ne tik apie ES planuojamas taikyti direktyvas, bet ir apie elementarius dalykus, susijusius su renovacija. Pastebėjome, kad mūsų šalyje daugiabučių renovacija dažniausiai suprantama taip, kad, atlikus darbus, name bus šilčiau, o pastatas iš išorės atrodys gražiau. Tačiau retai susimąstoma, kad renovacija gali prisidėti ir sprendžiant valstybės ekonomines ir ekologines problemas“, – teigia Andrius Buska, bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas.
Įmonė „Rockwool“, atstovaujanti didžiausią pasaulyje nedegios ir ekologiškos izoliacijos iš akmens vatos gamintoją Lietuvoje, išskyrė svarbiausius šešis mitus apie daugiabučių renovaciją, paplitusius mūsų šalyje.
6 didžiausi mitai, susiję su daugiabučių renovacija
Pokyčiai Lietuvoje nieko nelemia pasaulio mastu. Tyrimais įrodyta, kad daugelyje namų po renovacijos pavyksta sutaupyti mažiausiai 30-40 proc. energijos. Kuomet visi sprendimo etapai – medžiagų parinkimas, darbų kokybė ir kt. – įgyvendinami tinkamai, sutaupyti galima ir dar daugiau. Kita vertus, šiuo metu beveik pusė visų Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyviuose pastatuose. Tad kuo daugiau kiekvienoje šalyje pastatų bus renovuota, tuo sparčiau augs bendras Europos energetinio efektyvumo lygis.
Renovacija – didelės išlaidos gyventojams, kurios neatsiperka. Visuomenėje susiformavo mitas, kad už renovaciją kiekvienam daugiabučio gyventojui kas mėnesį tenka mokėti dideles sumas. Tiesa, renovacija pareikalauja nemažų pradinių investicijų. Tačiau Europos mineralinės vatos gamintojų asociacijos studija įrodė, kad šios investicijos mažesnės už išlaidas, kurių pareikalauja nerenovuotuose namuose nuolat augančios sąskaitos už šildymą. Todėl efektyvaus energijos vartojimo specialistai pataria renovacijos finansinę naudą vertinti ne trumpuoju, o ilguoju periodu.
Kitose šalyse renovacijos klausimas jau seniai išspręstas. Paplitusi nuomonė, kad daugiabučių renovacijos klausimas labiau pažengusiose Europos šalyse nėra svarstomas ir diskutuojamas. „EURIMA“ studija atskleidė, kad renovacija tampa viena pagrindinių Europos valstybių strateginių krypčių.
Renovacija neturi nieko bendra su ekologinėmis problemomis. Pastatų renovacija padeda mažinti šalies CO2 suvartojimo rodiklius. Tai ne tik leidžia tinkamai vykdyti valstybės įsipareigojimus Europos Sąjungai, bet ir spręsti nuolat gilėjančias aplinkos apsaugos problemas.
Renkantis medžiagas renovacijai, svarbiausia – sutaupyti. Siekiant sumažinti investicijas į renovaciją, dažnai pirmenybė teikiama kainos kriterijui: pasirenkamos pigesnės medžiagos ar mažiau kvalifikuoti darbuotojai. Paprastai pastatus renovuoti reikia kas 30-40 metų, tačiau, pasirinkus nekokybiškas medžiagas, darbus tenka kartoti kur kas anksčiau. Tai nėra ekonomiškas sprendimas, nes tokiu atveju už renovaciją sumokama dvigubai daugiau.
Renovacija nesusijusi su gaisro pavojumi. Iš tiesų, jeigu renovacijos metu pasirenkamos ir naudojamos degios izoliacinės medžiagos bei nepaisoma darbų technologijų, atsiranda tikimybė, kad net menkiausio gaisro atveju daugiabutyje ugnis gali žaibiškai išplisti. O tai apsunkins žmonių evakuaciją bei ugniagesių darbą.
