Didžiausias šalies vidurkis užfiksuotas įmonėje „Biotecha“, kuri užsiima prekyba laboratorine įranga. 16 darbuotojų turinčioje įmonėje sausio mėn. vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 36973,68 Eur.
Antras didžiausias vidurkis – 11084,89 Eur „NDX Energijoje“. Toliau rikiuojasi „Biomin animal nutrition“ (9897,50 Eur), „Ranga IV investicijos“ (9527,17 Eur), Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“ (9464,78 Eur).
Pažvelgus į daugiausiai mokančių įmonių trisdešimtuką matyti, kad didžioji dalis jų – kuriančių aukštą pridėtinę vertę. Tai ir farmacijos, finansų, kompiuterinės įrangos įmonės.
Ekonomistas: svarbus aspektas – darbuotojų skaičius
DNB banko analitikas Povilas Stankevičius pastebi, kad tendencija tokia, jog būtent tose įmonėse, kuriose nėra daug darbuotojų – vidutinis atlyginimas didesnis. Pasak jo, tai tik parodo, kad toje įmonėje yra įdarbinami aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų įmonėse atlyginimai yra aukštesni nei likusioje Lietuvoje.
„Galbūt irgi matosi ta tendencija Lietuvoje ir visame pasaulyje, kad finansų sektoriuje atlyginimai šiek tiek aukštesni negu vidutiniai šalyje. Tokia tendencija yra daugelyje tokių paslaugų sektorių, kuriuose yra didelė pridedamoji vertė ekonomikoje. Tie sektoriai, kur daugiau vertės, kurie daugiau reikalauja kompetentingų darbuotojų – juose ir atlyginimai didesni“, – teigia analitikas.
Tad pasak jo, negalima lyginti užsienio ir lietuviškų įmonių. Tikslingiausia būtų vertinti kiekvieną sektorių atskirai. Visgi analitikas pripažįsta, kad žiūrint į užsienio įmones, kurios sukurtos iš užsienietiško kapitalo, užsienietiškų investicijų, gali turėti kitokį valdymo stilių.
„Gali būti tendencija, kad tose įmonėse vadovai labiau pripažįsta darbuotojus, žino, kad darbuotojai pakankamai stipriai motyvuoti. Dėl to ir atlyginimai didesni. Tai vienas iš galimų variantų, kodėl užsienio įmonėse vidutinis atlyginimas didesnis, bet, manau, kad pati svariausia priežastis, kodėl atlyginimai įmonėse skiriasi, tai sektoriai. Kokioje užsienio įmonėje prekybininkų sektoriuje ir vietinėje finansų, vis tiek tie atlyginimai gan stipriai skrisis, vien dėl skirtingo verslo pobūdžio“, – patikina P. Stankevičius.
Tiesa, prie tokių įspūdingų sausio rodiklių galėjo prisidėti ir sezoniškumas, mokamos premijos už praeitus metus. Tad anot P. Stankevičiaus, geriausiai lyginti visų metų vidutinį atlyginimą.
Verslininkų atstovas: tai vadybos, ne darbuotojų skaičiaus klausimas
Ganėtinai skirtingą versiją pateikia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Jo nuomone, tokie atlyginimai nė kiek nesusiję su darbuotojų skaičiumi. Tai – vadybos klausimas.
Jis išskiria, kad Lietuvoje esančios užsienio kapitalo įmonės yra dvejopos. Vienos, kurių akcininkai yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba tos įmonės, kurios kažkada buvo įsteigtos LR piliečių, o vėliau pasikeitė akcininkų struktūra ir tapo užsienio kapitalo.
„Iš esmės tendencija, kad tarp daugiausia mokančiųjų yra užsienio kapitalo įmonės – tiesa. Kodėl taip yra? Todėl, kad didesnius atlyginimus gali mokėti tos įmonės, kuriose yra didesnis produktyvumas bei darbo našumas. Produktyvumas yra tai, ką žmogus gali pagaminti turimomis gamybos priemonėmis per laiko vienetą. Paprasčiau tariant, jei vienas žmogus griovį kasa su kastuvu, o kitas su ekskavatoriumi ir abu gauna atlyginimą už iškastos žemės kiekį, normalu, kad tas, kuris su ekskavatoriumi – gaus daugiau pinigų. Tai akivaizdu, kad užsienio investicijos atneša į Lietuvą naujas technologijas, naują įrangą ir tai leidžia dirbti efektyviau. Paprastai tariant, kuo daugiau užsienio investicijų, tuo efektyvesnės darbo vietos ir tuo efektyvesnis verslas.
Kitas dalykas, užsienio įmonės ypač didelių įmonių filialai arba dukterinės įmonės, kurios atsiranda Lietuvoje taip pat garantuoja eksportą. Mes neseniai rinkome metų vadovą žurnalo „Veidas“ inicijuotuose rinkimuose. Praktiškai visi, kurie buvo priimti į tą nominaciją, eksportavo didžiąją dalį savo produkcijos į užsienį. Tai reiškia, kad efektyviai veikiančios įmonės yra tos, kurios sugeba parduoti ne tik namie, bet ir užsieny. Yra konkurencingos tarptautinėje rinkoje. Užsienio įmonių filialai turi didesnes galimybes pasinaudodami savo tarptautiniu tinklu realizuoti ir parduoti savo produkciją“, – mano LVK prezidentas.
V. Sutkus pabrėžia, kad šansų atsidurti tarp daugiausiai mokančiųjų yra ir lietuviškoms įmonėms. Jų vadovams tereikia mąstyti inovatyviai, vystyti įmonę bei pritraukti kuo daugiau investicijų.
„Gali nebūtinai per akcijų pardavimą, banko paskolas, yra įvairūs kiti finansavimo mechanizmai, bet, akivaizdu, kad neturi ateities žemą pridėtinę vertę turintis verslas. Tas akivaizdu, nes esame Europos Sąjungoje. Šalis turi didelį spaudimą dėl atlyginimų, tad turime ženkliai kelti atlyginimus ir jų vidurkį tam, kad žmonės neišvažiuotų į kitas ES šalis. Turime aiškiai suprasti, kad gyvename ekonominėje erdvėje, kur yra 500 mln. gyventojų ir toje erdvėje laisvas kapitalo, prekių bei darbo jėgos judėjimas. Šiai dienai nuvažiuoti iš Skuodo iki Vilniaus yra praktiškai tas pats, kas iš Skuodo į Londoną. Dėl to mūsų verslo efektyvumas turi prie vakarietiško artėti. Jei tai įvyks, tai Lietuva kaip valstybė ir ekonomika turi ateitį, jei ne, tada mums bus sudėtinga“, – konstatuoja V. Sutkus.
