Pavyzdžiui, pagal paviešintus „Sodros“ duomenis, vidutiniškai uždirbti „Lidl Lietuva“ galima 826,56 Eur, „Rimi Lietuva“ – 595,47 Eur, „Norfos mažmena“ – 572,26 Eur, „Iki“ – 556,62 Eur, „Maxima LT“ – 547,70 Eur, prekybos įmonių aljanse „Aibė“– 1589,72 Eur. Visgi pagal tos pačios „Sodros“ duomenimis, parduotuvių pardavėjai neatskaičius mokesčių vidutiniškai uždirba 386,28 Eur, o mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovai apie 1104,18 Eur per mėnesį.
Kitas pavyzdys transportas ir logistika. Pavyzdžiui, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių „Girteka Logistics“ – 1514,74 Eur, o pagal „Sodrą“ sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai vidutiniškai „ant popieriaus“ gauna 482,47 Eur.
Straipsnio apačioje pateikiame 50 didžiausių profesijų pagal apdraustųjų sk. atlyginimus – 2017 metų sausio mėnesio duomenimis.
Štai „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pastebi, kad mažmeninės prekybos tinkluose, tokiuose kaip „Maxima“ ar „Rimi“ nors ir didžioji darbuotojų dalis – kasininkai, nemažai yra ir vadovaujančio personalo bei vidutinės grandies specialistų.
„Vis tiek tai nėra vien kasininkų vidurkis. Tada būtent reikia įvertinti grubiai, koks yra vadovų skaičius ir kitų, koks jų galbūt atlyginiams galėtų būti. Čia labai sunku. Tiksliai tu niekada nežinosi, vienintelis dalykas būtų jei įmonės individualiai skelbtų atlyginimus. Tačiau tai tikrai nebūtų protinga, nes sukeltų daug įtampos bet kurioje įmonėje. Bet, aišku, jei vidurkis yra 560 Eur, tai kasininkas uždirba mažiau nei tiek“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo ekonomistas.
Atlyginimų viešumas – kas pasikeis?
Valdžia svarsto, kaip padidinti darbo užmokesčio augimo tempą Lietuvoje. Vieša įmonių atlyginimų statistika – viena iš priemonių, neabejoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai netiesiogiai skatina pasitemti atsiliekančias pagal darbo užmokestį įmones ir prisidėti prie atlyginimų didinimo.
„Šalyje turėtų būti tokia atmosfera, kad mums būtina didinti darbo užmokestį ir vytis Vakarų valstybes, nes kitaip nesustabdysime emigracijos. Kuomet vidurkis pateikiamas visos įmonės visada atsiranda galimybių, kad bus tam tikri iškraipymai, nes įtraukti ir administracijos atstovai, ir tai gali pakelti bendrą darbo užmokesčio statistiką. Vis tiek yra tam tikra darbo užmokesčio hierarchija. Bet tokie iškraipymai gali būti reikšmingesni mažesnėse įmonėse, kur dirba keletas žmonių ir tada net 2–3 iš jų atlyginimai gali ženkliai numušti bendrą rodiklį nuo vidurkio, bet jeigu kalbame apie įmones, kuriose dirba tūkstančiai žmonių, tai tokia tikimybė reikšmingai sumažėja. Didžiųjų skaičių dėsnis leidžia manyti, kad labai ryškūs nukrypimai nuo normos neturėtų būti ir tokia statistika šį bei tą atspindi“, – patikina ekonomistas.
R. Grajauskas naujienų portalui tv3.lt patvirtina, iš tam tikrų didesnių įmonių jau girdėjo, kad specialistai gaunantys mažesnę algą nei vidurkis, pradeda klausti vadovų, kodėl taip yra ir reikšti nepasitenkinimą.
„Toks tarsi ir tikslas. Manau, kad jis tam tikrą poveikį turėtų duoti, kadangi bus tokių grupių, kurios bus nepatenkintos. Kita vertus, kai ir naujai ateina darbuotojas, tai gali turėti kažkokį vaizdą, kokie yra vidutiniai atlyginimai ir automatiškai orientuotis į tą vidurkį ir, kitaip tariant, tai tiesiog papildomas informacijos šaltinis darbuotojui derantis su darbdaviu. Šita sistema ir daugelyje kitų valstybių veikia, Skandinavijos valstybėse“, – sako ekonomistas.
Anot ekonomisto G. Nausėdos, žinoma, kad kuo konkretesnė informacija darbuotojui, tuo jam lengviau padaryti teisingą sprendimą, tačiau bent vidutinės algos skelimas jau žingsnis į priekį. Visgi pats darbuotojas neturėtų priimti savo sprendimo vien vadovaudamasis darbo užmokesčiu.
„Yra ir darbo sąlygos, socialiniai dalykai, kur kitose įmonėse siūloma į bendrą paketą, galimybė kaupti pensiją su darbdavio dalyvavimu. Yra daug aspektų ir juos visus reikia įvertinti. Bet tam ir yra karjeros mugės, kur galima geriau su sąlygomis susipažinti“, – prideda G. Nausėda.
O štai R. Grajauskas pataria žiūrėti į abu rodiklius – atlyginimo vidurkį pagal profesiją ir atlyginimo vidurkį pagal įmonę.
„Profesijos vidurkis aišku aktualu, bet kita vertus net ir toje pačioje profesijoje skirtingos įmonės moka skirtingus atlyginimus. Manau, kad yra dar vienas papildomas šaltinis, kuriuo remiantis darbuotojas gali grubų vaizdą susidaryti, kiek gali toje įmonėje uždirbti ir kiek prašyti, derantis ss darbdaviu dėl atlyginimo. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ši sistema daug toliau pažengus.
Ten iš esmės privalomos kolektyvios sutartys, tai darbuotojų atstovai susitaria su darbdaviu, kiek tam tikros specialybės darbuotojai toje bendrovėje turėtų uždirbti. Yra rėžiai ir derybų objektas. Kai ateina naujas darbuotojas, jis tose rėžėsi nurodytą atlyginimą ir turi gauti. Darbdavys negali nuspausti žemiau“, – įvardija priemonę darbuotojams didinti derybinę galią ekonomistas R. Grajauskas.
