„Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu išaugo ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir žmonėms su negalia. Dirbančių žmonių su negalia pajamas didins ir ūgtelėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėjo 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios padidėjo iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtelėjo 21 proc., palyginti su 2021 metais. Taip pat padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia. Turintiems 30-55 proc. darbingumo lygį NPD padidintas 120 eurų, iki 810 eurų, turintiems 0-25 proc. darbingumo lygį – 130 eurų, iki 870 eurų.
Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, didžiausias antiinfliacinių priemonių poveikis skurdo mažinimui yra būtent žmonėms su negalia – beveik 2 su puse procento.
Padidėjo šalpos neįgalumo pensijos
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų, 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėjo ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus padidėjo 51,75 euro.
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Padidėjo tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ – 138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.
Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,8 euro.
Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.
Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.
Padidėjo netekto darbingumo ir senatvės pensijos žmonėms su negalia
Nuo birželio pradžios 5 proc. padidėjus visoms socialinio draudimo pensijoms, padidėjo ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ PADIDĖJIMAS. Vidutinė senatvės pensija nuo vasaros pradžios padidėjo iki 482 eurų, o vidutinė senatvės pensiją su būtinuoju stažu – iki 510 eurų.
Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų pradžios padidėjo nuo 414 eurų iki beveik 460 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu nuo metų pradžios siekė 486 eurus, pernai jos dydis buvo 441 euras.
SENATVĖS PENSIJA NEĮGALIAJAM. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.
Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.
NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.
Nuo birželio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidėjo, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.
Kompensacijos už būsto šildymą
Dvejiems metams, iki 2024 m. balandžio pabaigos, pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Pratęsus šį terminą, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kitą šildymo sezoną kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.
Nuo birželio valstybės remiamų pajamų dydis padidintas nuo 129 iki 147 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.
Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 Eur – kai VRP 129 Eur; 294 Eur – kai VRP 147 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – kai VRP 129 Eur; 441 Eur – kai VRP 147 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
