Augo stipriai
Prieš tris savaites, prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, pasaulinė naftos kaina gerokai išaugo. Iki tol kaina už barelį nesiekė nė 100 dolerių, o prasidėjus kariniams veiksmams kaina beveik padvigubėjo. Tai atsiliepė ir kuro kainoms degalinėse – jos augo po kelis centus dukart per dieną.
Dyzelino kaina už litrą kai kur perkopė 2 Eur ribą, aukštumas pasiekė ir benzino bei dujų kaina. Iš pradžių tai aiškinta išaugusia paklausa – vairuotojai suskubo piltis degalų, pildė ne tik automobilių bakus, bet ir kanistrus. Kai kurios degalinės degalų net pritrūko.
Kyla sparčiai, krinta lėtai
Vėliau aiškinta, kad naftą Lietuvos rinkai tiekianti „Orlen Lietuva“ naftą perdirbimui perka iš Rusijos, tad dėl karo veiksmų Ukrainoje pakilo ne tik žaliavinės naftos kaina, bet ir sutriko jos logistika.
Dalis šalių nutraukė rusiškos naftos importą ir ėmė ieškoti rezervų kitose naftą išgaunančiose šalyse. Ekonomistai pastebi ir Kinijos įtaką pasaulinei naftos kainai – sumažinus didmeninę kainą pasiektas iki karo buvęs lygis. Tačiau kainos degalinėse taip nekrenta, kaip jos kilo iki šiol.
„Kiek degalinėms reikia laiko pabranginti degalus pakilus naftos kainai? 1 valandos. Kiek joms reikia laiko atpigint, kai nafta pinga? 1 mėnesio. Jeigu pasiseks gerą durniaus bangą pagaut. Šiandien naftos kaina jau beveik tokia pat, kaip prieš karą. Kiek kainuoja degalai šiandien?“ – trečiadienį socialiniame tinkle rašė komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.
„Elementarus biznis“
„Tauragės žinių“ kalbintas degalinių tinklo „Jozita“ direktorius Jonas Jokubauskis aiškino, kad degalų kainas iš esmės diktuoja „Orlen Lietuva“, kuri tiekia degalus Lietuvos ir Baltijos šalių rinkoms. Kokia didmenine kaina degalų pavyksta nupirkti, tokios kainos ir degalinėse. Paklaustas, kodėl degalų kainos taip greitai kilo, bet dabar neskuba kristi, pašnekovas teigė, kad tai – elementarus biznis ir ekonominė logika.
„Kai nafta brango, negalėjome išsiparduoti mažesne kaina ir pirkti didesne. Dabar turime rezervus, kurie pirkti didesne kaina, tad negalime nuostolingai išparduoti“, – tikino pašnekovas.
Valdžia nuolaidų nedaro
J. Jokubauskio teigimu, šalies prezidentas ir vyriausybė viską puikiai supranta, tačiau nenori daryti nuolaidų dėl rinkėjų balsų ir dėl biudžeto. Pasak degalinių tinklo vadovo, degalų kainas sudaro akcizas, kuris siekia 50 ct už litrą, dar prisideda 21 proc PVM. Tačiau valstybė šių mokesčių aukoti kaip Lenkija nėra linkusi, sako pašnekovas.
„Lenkijos įmonė tiekia naftos produktus Lietuvai, Latvijai, bet pati Lenkija susimažino PVM ir kitus mokesčius kurui. Lietuvos valdžia to daryti nenori, juk reikia biudžetą surinkti“, – piktinosi J. Jokubauskis.
Karas ir Kinija
Ekonomistas Žygimantas Mauricas daug dėmesio pastarosiomis savaitėmis skyrė degalų kainoms. Pasak specialisto, smarkiai kilusi naftos kaina netikėtai sumažėjo dėl Kinijos įtakos, ir tam yra keletas priežasčių.
Pasak ekonomisto, naftos kainos pasaulinėje rinkoje nukrito nuo 130 JAV dolerių už barelį praėjusią savaitę iki 90 JAV dolerių šios savaitės pradžioje, kai Kinijoje dėl COVID-19 naujų atvejų augimo ir miestų uždarymo sumažėjo paklausa.
„Jei tokios naftos kainos išsilaikys, kuro kaina Lietuvoje artimiausiu metu turėtų žymiai sumažėti. Esant tokioms naftos kainoms, A95 benzino kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 1,54, o dyzelino 1,45 Eur. Be abejo, didelio neapibrėžtumo laikotarpiais kuro gamintojų ir pardavėjų maržos yra linkusios išaugti (pvz., 2020 m. pavasarį jos siekė 0,30–0,35 Eur), tad kuro kaina kurį laiką gali būti kiek didesnė, tačiau ilgainiui konkurencija atlieka savo darbą ir kainos sugrįžta į fundamentalų lygį (šį procesą turėtų paspartinti ir mažos kuro kainos Lenkijoje“, – rašė Ž. Mauricas.
„Dėl krentančių naftos kainų visų pirma turėtume padėkoti Kinijos liaudies respublikai, dėl augančio COVID-19 atvejų skaičiaus karantine vėl įkalinusiai ištisus miestus (pvz., Šendženą) bei JAV, kuri deda visas pastangas didinti naftos pasiūlą (visų pirma skatindama savo skalūnų naftos pramonę). Rusijos įstrigimas Ukrainoje bei prasidėjusios derybos taip pat mažina įtampą naftos bei kitų žaliavų rinkose“, – atkreipė dėmesį Ž. Mauricas.
Didmeninės kainos
„Orlen Lietuva“ savo tinklalapyje skelbia vienkartiniams sandoriams taikomos naftos produktų kainas, kurios galiojo atitinkamą dieną, kraunant produktus į autotransportą UAB „OKSETA“ terminale Kaune.
Kainos pateikiamos nuo šių metų vasario 10 iki kovo 15 d. Per tą laiką dyzelino didmeninė kaina nuo 1,347 Eur už litrą vasario 10 d. pakilo iki 1,948 Eur kovo 9 d. Nuo tos dienos didmeninė kaina ėmė mažėti ir per penkias dienas nukrito iki 1,564 Eur už litrą. Panaši kaina buvo kovo pirmomis dienomis.
Atitinkamai A95 benzino didmeninė litro kaina nuo 1,382 Eur vasario 10 d. pakilo iki 1,745 Eur kovo 9 d. ir po to ėmė mažėti, kovo 15 d. kaina siekė 1,523 Eur – tiek, kiek kainavo kovo pirmomis dienomis. Tačiau maksimumą pasiekusios kainos degalinėse iki šiol taip sparčiai nekrenta.
Autorius: Mindaugas Laurinaitis
