„Praeitų metų pabaigoj kainavo 350 eurų. Šiuo metu turim 380 eurų. – Kiek dar gali brangti? – 400 labai realus skaičius“, – sako vairuotojų mokymo skyriaus vadovas Linas Radžius.
Pasak Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atstovo, net ir tokios sumos pelno kreivės neišveda į pliusą.
„Amortizuojam savo pelnais iš kitų vietų. Faktas, kad turim problemą, nesusigeneruoja pelnai, mes neišeinam į nulį“, – kalba L. Radžius.
Krovinių vežėjai problemą sprendžia kitaip.
„Šiandien Lietuvos vežėjai stengiasi degalus piltis Lenkijoje, nes Lenkijoje priimtas 9 proc. PVM ir degalų kaina gerokai mažesnė“, – teigia „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.
Taigi, pelną tiesiogine prasme veža kaimynams. O pabrangę degalai anksčiau ar vėliau kelia ir produktų kainas lentynose.
„Ir pieno litras, atvežtas į perdirbimo įmonę ar parduotuvę, jis pabrangs, nes degalų dedamoji bus įkalkuliuota į gaminio kainą. Galutinis vartotojas sumokės už tai“, – aiškina R. Austinskas.
Ekonomistai sutartinai tvirtina, kad reikia nusiteikti kainų šuoliams – tiek aukštyn, tiek žemyn. Nors kiek anksčiau Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė neketina mažinti akcizų ar PVM degalams, esą kainų skirtumą susižertų degalinės. Tačiau paaiškėjo, kad valdantieji minties galutinai neatsisako. Finansų ministerija suskaičiavo, kad, sumažinus akcizą iki minimalaus europinio lygio, litras benzino atpigtų 13 centų, o dyzelino – penkiais. O valstybės biudžetas nesurinktų 127 mln. eurų. Tačiau PVM degalams mažinimas esą prieštarautų ES direktyvoms. Nors Lenkija tai padarė dar metų pradžioje ir kol kas baudų nesulaukė.
„Valstybės narės savarankiškas sprendimas sumažinti PVM pažeidžiant direktyvą gali sąlygoti sankcijas. Tai kol kas tokių galimybių neturime, bet priemones Vyriausybė svarstys“, – teigia finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Jeigu Lietuva pritaikytų ir lengvatinį PVM, litras degalų galėtų atpigti daug ženkliau – iki beveik pusės euro. Su sąlyga, kad dalies sumos nepasiimtų degalinės. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje politikai bandė iškvosti degalinių atstovus, ar šie įsipareigotų visą mokesčių mažinimo naudą perleisti vairuotojams.
„Jeigu prašėte garantijų, galiu duoti. Jeigu bus sumažintas akcizas, nuo kitos dienos ryto 9 val., išėjus naujam „Orlen“ protokolui, 80 proc. rinkos gaus koreguotą kainą“, – sakė lietuviškų degalinių sąjungos atstovas Dainius Janėnas.
„Konkurencinga rinka užtikrina, kad nenusės pas tarpininkus ar mažmenine prekyba užsiimantys verslininkai nepiktnaudžiaus tuo ir nepasiims viršpelnių“, – tikino naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
Sekti Lenkijos pavyzdžiu ragina opozicija.
„Mano pasiūlymas būtų sumažinti tarifus gal ne kaip Lenkija, žemiau nei ES leidžia, bet iki ES leidžiamos normos“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius.
Tačiau komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aiškina neišgirdęs pažado, kad degalinės nepasinaudos mokesčių mažinimu savo pelnams.
„Jeigu būtų sumažintas tik akcizas, sutikite, 5 ar 13 centų iš esmės situacijos nepakeis. PVM sumažinimas kartu su akcizo sumažinimu galėtų duoti rezultatą sumažinant kainą apie 40 centų, tačiau tokiam sprendimui reikalingas EK sprendimas“, – sakė M. Majauskas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad valdžios įsikišimo reikia. Bent kiek atpigę degalai mažintų ir infliacijos šuolį. Tačiau jei nafta ir toliau brangs, nebegelbės ir mažesnis akcizas. Pasak ekonomisto, reikėtų didesnio EK įsitraukimo.
„Tarkime, dviem–trims–keturiems mėnesiams būtų laikinai užšaldytos degalų kainos. Pavyzdžiui, sausio mėnesio lygmenyje. Šitas sprendimas duotų apčiuopiamą efektą, nes reikštų, kad EK komisija prisiima visus kaštus“, – komentavo A. Izgorodinas.
Kol kas nežinia, ar EK imsis tokių ar panašių žingsnių, tačiau Lietuva tikisi, kad bendrija bent jau oficialiai leis mažinti PVM degalams. Toliau svarstyti mokesčių mažinimo galimybes komitetas žada kitą savaitę.
