Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kaip vienas iš bankų įšaldė gyventojos pinigus – daugiau kaip 100 tūkst. eurų – kurie buvo pervesti į į buto pardavėjo sąskaitą.
Tąkart bankų atstovai paaiškino, kad, vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, užtikrindami nacionalinių ir tarptautinių sankcijų laikymąsi, jie esą privalo pažinti savo klientą. Vienas iš tokių būdų – kliento dalykinių santykių, įskaitant ir sandorių, stebėsenos vykdymas.
Gali paklausti, kur leidžiate ar iš kur gavote pinigus
Tad jeigu nusprendėte pasiimti paskolą, pavyzdžiui, naujam būstui įsigyti, pasiruoškite, kad bankai akylai peržvelgs jūsų finansinius įsipareigojimus ir galimybę vėliau pasiskolintus pinigus per atitinkamą laikotarpį išmokėti atgal.
Tiesa, bankų atstovai jūsų gali paklausti ne tik, kiek jūs ar kartu su bendraskoliu uždirbate, bet taip pat patikrinti, kaip elgėtės su savo kaupiamais pinigais banke.
Štai jeigu įprastai pinigus išsigryninate kortele, bankai, prieš suteikdami paskolą, vėliau gali staiga paklausti, kur jūs išleidžiate savo pinigus.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad kiekvieno kliento, kuris kreipiasi dėl būsto ar vartojimo paskolos, situacija yra vertinama individualiai. Taip pat įvertinama, ar gyventojo prašoma paskola vėliau jam netaps našta ir jis gebės grąžinti pinigus laiku.
„Pagrindinis kriterijus, į kurį atsižvelgiame – stabilios pajamos ir finansinių įsipareigojimų vykdymas nustatytu laiku. Įsigydamas nekilnojamąjį turtą, klientas turi prie to prisidėti nuosavomis lėšomis ir sumokėti pradinį įnašą, tad bankas turi įsitikinti, kad šios lėšos nėra skolintos“, – kalbėjo banko atstovė.
O. Kazanavičienė atkreipia dėmesį, kad pagal kliento pateiktą sąskaitos išrašą yra vertinamos kliento pajamos, pradinio įnašo kilmė ir turimi įsipareigojimai.
Tačiau banko atstovė atkreipia dėmesį, kad dažnas pinigų išgryninimas įtakos sprendimui suteikti gyventojui paskolą nedaro.
„Tačiau bankas turi teisę paklausti, kam naudojamos šios lėšos, ypač, jeigu panašios sumos išsiimamos reguliariai“, – kalbėjo pašnekovė.
O. Kazanavičienė taip pat įvardija, kurie veiksniai gali daryti įtaką, ar jūs galėsite iš banko pasiskolinti pinigų, ar ne.
„Kredito istoriją į neigiamą pusę labiausiai paveikti gali vėluojantys atsiskaitymai su įvairių paslaugų teikėjais ir vėlavimas vykdyti finansinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, mokėti mėnesio įmokas už automobilio lizingą“, – teigė ji.
Tuo metu SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras antrina, kad kai klientai kreipiasi dėl paskolos suteikimo, kiekvienas atvejis analizuojamas atskirai.
„Vertiname kliento finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją, ar klientas turi arba yra turėjęs skolų, kaip vykdo savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Pavyzdžiui, jei asmuo šiuo metu vėluoja vykdyti kitus savo prisiimtus įsipareigojimus, tai blogina kliento kredito istorijos įvertinimą), turimus kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – aiškino pašnekovas.
Pasak M. Kiero, tai, kaip asmuo leidžia savo pinigus – internetu, naudodamasis mokėjimo korteles ar grynaisiais – įtakos kredito istorijai neturi.
Tačiau gyventojus įspėja, kad jeigu klientai norės dalį pradinio įnašo sumokėti tik grynais pinigais, banko atstovai turi teisę paklausti, iš kur gyventojas gavo pinigų.
„Įstatymai įpareigoja finansų įstaigas vykdyti nuolatinę klientų dalykinių santykių stebėseną, suprasti jų vykdomus sandorius, pasirinkti tinkamas priemones klientų lėšų, turto šaltiniams nustatyti ir patikrinti, daugiau klausimų bankui gali kilti, jei klientas nori grynaisiais įmokėti nuosavų lėšų dalį imant būsto kreditą, tokiu atveju bankas gali pasiteirauti dėl grynųjų pinigų lėšų kilmės“, – komentavo jis.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius taip pat pasakoja, kad banko atstovai, prieš suteikdami būsto paskolą, privalo įsitikinti pradinio įnašo lėšų kilme.Todėl tai, kaip gyventojai elgėsi su savo pinigais, neabejotinai gali būti patikrinta.
Pasak atstovo, tai, ar gyventojai dažnai išgrynina pinigus, ar ne, įtakos kreditingumui nedaro.
Pašnekovas taip pat įvardija veiksnius, galinčius lemti asmeninę kredito istoriją ir siūlomas finansavimo sąlygas:
- tinkamai vykdomi turimi įsipareigojimai, t.y. sumokamos įmokos už išsimokėtinai įsigytus pirkinius, panaudoto kredito limito grąžinimas bei palūkanos už kredito kortelės limito panaudojimą, būsto ar vartojimo paskolos įmokų mokėjimas laiku;
- laiku apmokamos sąskaitos už ryšio, televizijos, komunalines paslaugas;
- atsakingas greitųjų kreditų vartojimas, o dar geriau – jų vengimas;
- finansinė disciplina (pajamų neviršijančios išlaidos, atidedami pinigai taupyti ir investuoti).
Šiaulių banko atstovė Monika Rožytė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad gyventojų įpročiai naudotis ar nesinaudoti grynaisiais pinigais gali priklausyti ne tik nuo paties kliento, tačiau ir gyvenamosios vietos. Todėl klientų įpročiai, kaip yra leidžiami grynieji pinigai, kreditingumui įtakos nedaro.
„Esminis veiksnys vertinant klientą yra jo gaunamų pajamų ir visų kredito įmokų (įskaitant ir naujai suteikiamą) santykis, kuris negali viršyti įstatymuose numatytų dydžių. O vertinant kitus veiksnius, svarbi kreditavimo istorija, t. y. ar praeityje klientas yra turėjęs pradelstų mokėjimų pagal sutartis, koks tokių pradelsimų kiekis bei terminas.
Be abejonės, kiekvieno kliento situacija yra nagrinėjama individualiai ir visad yra atsižvelgiama į konkrečią situaciją“, – kalbėjo ji.
Už pinigų išgryninimą – mokestis
Gyventojams taip pat primenama, kad „Luminor Debit“ kortelės savininkai gali nemokamai išsigryninti iki 600 eurų per mėnesį. Vėliau taikomas 0,2 proc. mokestis nuo sumos, viršijančios 600 eurų.
„Luminor Black“ kortelės savininkai gali nemokamai išsiimti iki 1,2 tūkst. eurų „Luminor“ bankomatuose ir iki 400 eurų kitų bankų bankomatuose visame pasaulyje. Vėliau taikomas 2 proc. mokestis nuo sumos, viršijančios 1,2 tūkst. eurų.
Tuo metu privatūs SEB banko klientai grynųjų pinigų tokiomis pat sąlygomis gali pasiimti iš bet kurio bankomato Lietuvoje ir užsienyje, o ne tik iš to, kuris su banko logotipu. Atkreipiamas dėmesys Klientai iš bet kurio bankomato gali išsigryninti jiems priklausomą nemokamą grynųjų limitą iki 1 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo turimo plano.
Jeigu minėta suma yra viršijama, bankas taiko 0,8 proc. mokestį nuo išimamos sumos. Tiesa, nemokamai pasiimti grynųjų pinigų galima visose prekybos centrų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ bei kai kurių mažesnių prekybos tinklų kasose, jei įsigyjama prekių ir atsiskaitoma už jas SEB mokėjimo kortele, bei iš terminalų „Perlas Finance“.
Medicinos banko atstovė teigimu, mokestis už pinigų išsigryninimą priklauso nuo kliento turimo paslaugų plano. Skirtingiems poreikiams pritaikyti planai leidžia nemokamai išsigryninti iki 3 tūkst. eurų per mėnesį, o jei viršijama nustatyta riba, taikomas 2 proc. mokestis nuo sumos, min. 3 eurai.
„Swedbank“ internetiniame portale galima surasti, kad bankas yra nustatęs minimalią grynųjų pinigų išėmimo operacijos sumą, siekiančią 2 tūkst. eurų, o vėliau gali būti taikomas 2 proc. nuo sumos, min. 5 eurai.
Komunalinių paslaugų nesumokėjimas turi savų minusų
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis pasakoja, kad paskolos suteikimo atveju yra vertinamos klientų pajamos ir kiti finansiniai įsipareigojimai.
Taigi jei laiku nesumokate pinigų už komunalines paslaugas, žinokite, kad tai taip pat gali daryti įtaką, ar bankas jums skolins pinigų.
„Bankui yra svarbi ir asmens kredito istorija – kaip buvo vykdomi anksčiau prisiimti finansiniai įsipareigojimai – ar įmokos sumokėtos laiku. Įsiskolinimai ir laiku neapmokėtos sąskaitos.
Pavyzdžiui, telekomunikacijų, už komunalines paslaugas ir pan., gali pabloginti asmens kredito reitingą ir apriboti galimybes pasiskolinti. Pinigų išsigryninimas bankomatuose neturi įtakos kreditavimui“, – kalbėjo pašnekovas.
Elektros tiekėjai už elektra kiek nori plėšia.
Sukauptos žmogaus pencijos neišmoka.
Poliklinikos, Ligonines žmonių negydo.
Už šildymą kompensacijos nesugeba išmokėti.
Kurą , maistą brangina.
Ūkininkus skriaudžia.
O valdžia auuuu kur tu? Laikas nemiegoti išsižiojus, o jau bankus auklėt., savivaliauja, ar ir tai nesugebam?
Elektra daro ką nori, bankai daro ką nori. Valdžia išsižiojus žiūri.
