„Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos. Palyginimui, naujienų portalas tv3.lt pateikia ir 30 didžiausių profesijų, kurioms priskiriama daugiausia Lietuvos gyventojų, vidutiniai atlyginimai.
Iš grafiko matome, kad pirmoje vietoje spalį pagal vidutines bruto pajamas – skrydžių vadovai (3889,7 Eur), antroje – orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai (3176,3 Eur) finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai (2469,2 Eur), teisėjai (2419,6 Eur), teisės aktų leidėjai (2312,3 Eur).
Teisės aktų leidėjams priskiriami Seimo nariai, ministrai, savivaldybių tarybų nariai, merai, Eruopos parlamentų nariai, Respublikos Prezidentė. 19– oje vietoje – gydytojai specialistai. „Sodros“ duomenimis, jų vidutinės pajamos spalį siekė 1438 Eur, neatskaičius mokesčių.
Sąraše minimi ir programuotojai, inžinieriai, įvairių sričių vadovai.
„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė– Pikčienė naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad visgi toks atlyginimas gydytojams specialistams nėra didelis, turint omeny, kokią atsakomybę jie prisiima, tačiau gauna daug mažiau nei kitų sričių atstovai, turintys mažesnę atsakomybę.
„Lietuva priklauso ES šalių grupei ir mes savo teikiamais atlyginimais sveikatos apsaugos specialistams konkuruojame su kitomis šalimis. Vis dar galime džiaugtis kokybiško švietimo sritimi sveikatos apsaugai, nes išsilavinimas sveikatos apsaugos srityje tikrai kokybiškas: čia atvyksta siekti išsilavinimo ir kitų šalių gyventojai ir jį vertina, bet, panašu, kad Lietuvoje neužsiliks, nes nėra tinkamų finansinių sąlygų. Panašu, kad ir lietuviai specialistai, kurie didelę dalį gyvenimo aukoja mokslams, imasi sunkaus, įtempto, rizikingo darbo pradės ieškoti kitų šalių, kur už tą atsakomybę mokama gerokai daugiau.
Didžiulė problema tiek gydytojų, tiek slaugos specialistų atlyginimai. Pastarųjų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje ir kitose stambiose ES šalyse, kur siūlomi kelis kartus didesni atlyginimai. Šie žmonės gali pasirinkti emigranto kelią. Mano nuomone, tai negrįžtamas dalykas, kuris labai gali pakirsti mūsų ekonominę sveikatą, šalies tvarumą, nes sveikatos apsauga ir švietimo sistema yra baziniai dalykai, kurie būtini ir, kurių kokybė viena svarbiausių norint veikti tvariai visuomenei bei pritraukti stambesnį investuotoją“, – komentuoja analitikė.
Ji paaiškina, kad pirmoje vietoje skrydžių vadovai atsiduria dėl to, kad jie konkuruoja tarptautiniame lygyje, o taip pat yra aukšto išsilavinimo.
Normalu, kad ir politikų atlyginimai atsiduria geriausia apmokamų profesijų penketuke, sako I. Genytė – Pikčienė.
„Valdančiojo elito atlyginimai turi būti motyvuojantys, kad į tas vietas norėtų eiti šviesuomenė, išsilavinę ir tikrai gerą savybių rinkinį turintys žmonės, kad tai būtų konkurencinga veiklos sritis privataus sektoriaus pasiūlymams. Tie žmonės yra už valstybės vairo ir nuo jų sprendimų priklauso valstybės ilgalaikė ateitis. Tai sumažinti tų atlyginimų negalima. Visgi kažkokia kontrolė, ar tikrai ten susirenka visuomenės elitas, kuris teisinga kryptimi vairuotų tą laivą, čia jau kita tema. Bet atlyginimai turi būti konkurencingi ir aukštesni“, – nurodo analitikė.
Daugiausia – parduotuvės pardavėjų
„Sodros“ duomenimis, spalį Lietuvoje buvo 63144 parduotuvių pardavėjų, kurių vidutinis burto atlyginimas siekė 435,22 Eur, 62959 sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų atlyginimas vidutiniškai siekė 519,37 Eur, 49372 įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų – 848,15 Eur, 43505 reklamos ir rinkodaros specialistų – 830,98 Eur, 41849 biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų – 347,30 Eur.
Analitikė paaiškina, kad mažmeninė prekyba – itin imli darbo jėgai. Tačiau po truputį technologijos ir robotizacija šią sritį keičia. Ir ne tik pažangesnėse šalyse, bet ir Lietuvoje. Pavyzdys – daugėja savitarnos kasų.
„Prekybos centruose jau matome tas savitarnos kasas, bet gal dar yra mentaliteto niuansai, kad žmogus kažkiek gal bijo tos savitarnos kasos, nenori, geriau turės kontaktą su kasininkai. Tai apsprendžia, kad dar populiarus darbui imlaus verslo modelis“, – sako Indrė Genytė– Pikčienė. Taip pat istoriškay yra nusistovėję, kad esame geografiškai patogioje vietoje – koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų. Dėl to stipriai išpuoselėtas transporto sektorius ir garantuoja darbuotojų gausą, sako analitikė.
„Eilę metų, kaip ekonomikai, mums tai buvo labai reikšminga. Transporto sektorius buvo ekonomikos plėtros lokomotyvas, bet žiūrint į ateitį – atsiranda savarankiškai važiuojančios mašinos, vilkikai, tai darbo imlumo prasme ši situacija gali kardinaliai pasikeisti“, – mano analitikė.
„Luminor“ analitikų skaičiavimu, 2018 m. bruto darbo užmokestis augs 6 proc., o darbo užmokestis didės 5 proc.
