Pirmadienį įsigaliosiantis galimybių pasas leidžia laisvai į įprastas darbo vietas grįžti paskiepytiems darbuotojams, kurie didžiąją pandemijos dalį praleido dirbdami nuotoliniu būdu.
BNS paklausė 18 žinomų Lietuvos bendrovių, ar jos ketina į darbą sugrąžinti visus šiuo metu per nuotolį dirbančius darbuotojus – nė viena jų neteigė, kad lieps grįžti visiems darbuotojams.
Didžioji dalis – 55,6 proc. – apklausoje dalyvavusių įmonių teigė taikysiančios mišrų darbo iš namų ir biuro formatą.
„Bet kuriuo atveju, net ir pasibaigus karantinui, „Telia“ lieka prie naujosios tikrovės ir mišraus darbo pobūdžio – leisime dirbti ne tik biure, bet ir iš namų ar užsienio“, – BNS sakė bendrovės „Telia Lietuva“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas.
Trečdalis apklaustų įmonių teigė, kad darbuotojams suteiks visišką laisvę pasirinkti, ar jie nori dirbti iš namų, ar iš biurų, dvi įmonės teigė galutinio sprendimo dar nepriėmusios.
„Galutinis organizacijos sprendimas dėl ateities hibridinio darbo dar nėra priimtas, esame apsiklausę darbuotojus, išgirdę jų lūkesčius ir šiuo metu kaip tik einame prie sprendimų finalizavimo“, – BNS teigė Šiaulių banko Turto valdymo ir administravimo departamento direktorius Paulius Simukaitis.
Tačiau, anot jo, nuotolinis darbas įtakos efektyvumui neturėjo, todėl Šiaulių banke toliau planuojama taikyti mišrų darbo modelį.
Žmonės nori dirbti namuose
Kai kurios apklaustos įmonės teigė, kad nemaža dalis jų darbuotojų nori turėti galimybę ir po pandemijos dirbti iš namų.
Pavyzdžiui, „Telia“ teigia, kad į biurus visam laikui nori grįžti apie pusė darbuotojų. Tačiau „Danske Bank“ paslaugų centro Lietuvoje administracijos vadovas Vilius Lukauskas sako, kad galimybę dirbti iš namų norėtų turėti apie 90 proc. įmonėje dirbančių žmonių.
Anot jo, dirbantiems namuose skirtos 700 eurų išmokos įsirengti darbo vietas, o biurai adaptuojami lanksčiam darbui ateityje.
Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ Žmogiškųjų išteklių direktorė Baltijos šalims Ieva Daugelienė tvirtina, jog darbo iš namų galimybė įmonėje buvo dar prieš pandemiją.
„Svarbu, kad darbuotojas turėtų sąlygas, kuriomis gali dirbti saugiai, tada matosi ir rezultatai“, – sakė I. Daugelienė.
„Vieniems tai galimybė atvykti į ofisą, ten jie geriau jaučiasi emociškai susitikdami su kolegomis, kitiems – priešingai, darbas namuose yra efektyvesnis ir produktyvesnis“, – tvirtino ji.
Pavėžėjimo paslaugų bendrovės „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius tvirtina, jog didžioji dalis įmonės darbuotojų išreiškė norą bent pusę ar daugiau laiko dirbti nuotoliniu būdu.
„Atsižvelgiant į tai, visus 2021 metus darbuotojai iki 80 proc. laiko galės dirbti iš namų. 2022 metais šią politiką vėl peržiūrėsime pagal poreikį“, – teigė A. Pacevičius.
SEB banko Personalo departamento direktorius Ugnius Vipartas teigia, kad skirtingos komandos pačios tarsis dėl nuotolinio darbo ir biure derinimo. Sprendimas, anot jo, priimtas darbuotojams paprašius leisti darbo lokaciją planuoti lanksčiau.
Banko „Luminor“ atstovė Indrė Baltrušaitienė sako, kad darbuotojams ateityje darbo vietą bus leidžiama pasirinkti patiems – apklausos parodė, kad apie 65 proc. jų iš namų ketina dirbti tris dienas per savaitę, o likusias dvi skirti darbui biure.
Pabrėžia ir darbo biure svarbą
Beveik visos apklaustos įmonės žada darbuotojams leisti pasirinkti arba dirbti nuotoliniu būdu bent kelias dienas per savaitę, kai kurie respondentai pabrėžia ir darbo biuruose svarbą.
Mokėjimų bendrovės „Western Union“ komunikacijos vadovė Ilona Lekavičiūtė sako, kad nutoliniu būdu bus leidžiama dirbti bent dvi dienas per savaitę.
„Karantino sąlygoms lengvėjant, grįšime prie darbo biure, nes jis labai svarbus mūsų organizacijos kultūrai. Renginiai, susitikimai, gyvas bendravimas padeda produktyviai generuoti idėjas, didina įsitraukimą“, – BNS sakė I. Lekavičiūtė.
„Darbas biure padeda išlaikyti tam tikrą ritmą, kuris itin svarbus ir emocinei sveikatai“, – tvirtino „Western Union“ atstovė.
Poreikį bendrauti su kolegomis akcentuoja ir telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ žmogiškųjų išteklių vadovė Eglė Staniulionienė.
„Psichosocialinis aspektas svarbus. Žmonės nori bendrauti. Dirbant namuose diena praranda savo struktūrą, buities rūpesčiai sunkina darbuotojų dieną. Gyvai lengviau palaikyti komandos dvasią ir įvesti naujokus“, – pabrėžė ji.
„Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė taip pat teigė, jog susitikimai biure neturėtų būti pamiršti, nes gyvas ryšys svarbus komandos dinamikai bei darbuotojų psichologinei sveikatai.
Nuotolinis darbas – ir valstybės bei savivaldybių įmonėse
Nutolinio darbo principai, panašu, ilgam turėtų įsitvirtinti kai kuriose valstybės bei savivaldybių įmonėse.
Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ teisės ir administravimo direktorė Ingrida Kudabienė teigia, kad mišrus darbo pobūdis įmonės darbuotojams, kurie gali dirbti ir nuotoliniu būdu, pasirodė esantis tinkamas, o iškelti tikslai yra pasiekiami.
„Kita vertus, reguliarų ar periodinį fizinį buvimą kartu biure taip pat skatinsime, siekdami užtikrinti organizacijos bendruomenės kūrimą, išlaikymą, bendrumo jausmo didinimą“, – pabrėžė I. Kudabienė.
„Ignitis grupės“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė Renata Augustaitienė sako, kad pandemija iš esmės keičia bendrovės darbo kultūrą.
„Kai kurie procesai, taip pat ir darbo iš namų bei biuro derinimas, pasikeis negrįžtamai, todėl taikomės prie naujų realijų ir ketiname dirbti lanksčiau“, – sakė „Ignitis grupės“ atstovė.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis sako, jog darbuotojai galės dirbti mišriu būdu, kadangi per pandemiją nuotoliniu būdu dirbantieji prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių ir išlaikė darbo kokybę.
Vilniaus savivaldybės įmonės taip pat visų darbuotojų į biurus negrąžins, tarkime, „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojams suteiks visišką pasirinkimo laisvę.
Bendrovės personalo ir teisės vadovė Kristina Makauskienė sako, kad galimybė pasirinkti darbo pobūdį motyvuoja darbuotojus bei užtikrina lygias galimybes turintiems šeiminių įsipareigojimų.
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovė Monika Merkytė teigia, kad tik 15 proc. šiuo metu nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų po karantino norėtų grįžti į įprastą darbą.
„Jei darbuotojai gali siekti maksimalių rezultatų dirbant nuotolinių būdu – tokią galimybę jiems ir suteikiame“, – sakė ji.
