25-erių Valdas dirbo vienoje labiausiai vertinamų lazerius gaminančių įmonių Vilniuje. Atrodo, tenkino ir darbas, ir aplinka, ir atlygis. Jis mokėsi Vilniaus dizaino ir technologijų kolegijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete – abi studijos buvo susijusios su inžinerija ir automobiliais. Todėl natūralu, kad ir pirmosios darbo patirtys buvo automobilių servise.
„Po studijų įsidarbinau autoservise, susiklostė situacija, kad pasikeitė savininkai ir sąlygos manęs ėmė nebetenkinti, todėl pradėjau ieškoti naujo darbo. Taip įsidarbinau į lazerius gaminančią įmonę. Norėjosi šiek tiek švaresnio, atsakingesnio darbo, kad ir atlyginimas būtų geresnis. Pats įdarbinimo procesas buvo ganėtinai ilgas, bet džiaugiausi, kad pavyko.
Kandidatavau į sunkesnes ir atsakingesnes užduotis, pavyzdžiui, į lazerių komponentų surinkimą. Dirbau laboratorijoje, kur patalpos – nerealios: praeini pro oro dušą, kur nuo tavęs nupučiamos visos dulkės. Patalpoje nebuvo langų. Dirbi su kombinezonais, kepurėlėmis – viskas turi būti sterilu. Surinkinėjome lazerių komponentus į vadinamus lazerių modeliukus, kurie skleisdavo šviesą. Man toks darbas buvo nepažįstamas, bet greitai pagavau, ką reikia daryti“, – pasakoja jis.
Širdis linko link automobilių
Darbas buvo kruopštus, reikalaujantis didelės atsakomybės, nes viskas buvo atliekama rankomis, bet Valdui tai ir patiko. Tačiau širdyje kirbėjo noras išdrįsti ir pabandyti tapti savo paties vadovu.
„Dirbdamas su lazeriais vis tiek norėjau dirbti su automobiliais. Nenorėjau dirbti pas „kažką“, nes negali žinoti, kokie bus to serviso savininkai, kokios bus sąlygos. Seniai galvoje turėjau mintį atidaryti savo paties servisą. Pertraukėlių darbe metu dažnai užmesdavau akį į patalpų nuomos skelbimus, nes Alytuje tiek su patalpų nuoma, tiek su pirkimu yra sudėtinga – jos labai didelės, gamybinės patalpos, kurių tvarkymui, šildymui, reikėtų daug pinigų“, – sako Valdas.
Jam norėjosi nedidelių, bet gražių patalpų, o tokių vis nerado. Eilinį kartą naršydamas patalpų nuomos skelbimus jis rado patalpas, kurios atitiko jo keliamus kriterijus. Kadangi jis pats buvo Vilniuje, paprašė draugo Alytuje, kad jis apžiūrėtų ar viskas taip gražu, kaip ir skelbime.
„Jis apžiūrėjo – viskas tenkino. Po to jau ir pats nuvažiavau apžiūrėti ir įsitikinau, kad jos atitinka mano norus ir lūkesčius, todėl nieko nelaukęs pervedžiau avansą ir išėjau iš darbo. Paaiškinau darbdaviams, kad noriu grįžti į Alytų ir pabandyti kurti savo verslą, o tokį mano norą jie netgi palaikė.
Norėjau pabandyti padaryti savo, kol dar jaunas, kol neturiu jokių įsipareigojimų ir nepradėjau kurti šeimos. Alytuje ir nuoma patalpų pigesnė ir pragyvenimas – nereikia mokėti už būstą, nes čia gyvena mano tėvai. Vilniuje būtų baisu užsiimti tokia avantiūra, nes nuoma brangi, rinka perpildyta, todėl tikriausiai būtų sudėtingiau“, – svarsto vaikinas.
Kada, jeigu ne dabar?
Kai Valdas rado tinkamas patalpas ir nusprendė išeiti iš darbo buvo 2020 metų gegužė – ką tik pasibaigusi pirmoji Covid-19 pandemijos banga, pradėtos laisvinti karantino sąlygos. Atrodo, kad tai buvo ne itin palankus metas pradėti kurti naujus verslus. Tačiau Valdas mano kitaip:
„Buvo ir paprotinimų, bet tinkamo meto niekada nebus. Galbūt dabar buvo netinkamas metas, nes karantinas. Galbūt netinkamas metas bus, nes ateis finansinė krizė, kuri kartojasi kas 10 metų.
Galbūt dar vėliau netinkamas metas bus, nes jau turėsiu šeimą ir tada rizikuosiu ne tik savo, bet ir kitų gerove. Tad manau, tinkamo meto ir nesulaukčiau, nes visokių aplinkybių visada atsiras. Reikia imti ir daryti. Abejonių, aišku, buvo, bet pagalvojau, kad kaip bus, taip bus“, – sako jis.
Birželio 1-ą dieną Valdas oficialiai išėjo iš darbo, o liepos pabaigoje įkūrė įmonę – „Cars on Mars“. Patalpų remontas truko beveik 4 mėnesius, nes Valdui norėjosi, kad patalpos būtų gražios ir išskirtinės. „Aš startavau su savo veikla spalio pabaigoje, kad spėčiau į padangų keitimo sezoną“, – priduria jis.
Rankų nuleisti nežada
Valdas neslepia, kad klientų surasti buvo sunku – Alytuje padangų montavimu užsiima nemažai įmonių, o kai kurios netgi siūlo geresnę kainą. Be to, dėl šaltos žiemos ant pečių gulė ir padidėję mokesčiai už komunalines paslaugas, o klientų buvo mažai.
„Šis pusmetis tikrai nebuvo lengvas, ypač žiemos laikotarpiu. Žiema buvo šalta, mokesčiai buvo dideli, o klientų daug nebuvo. Buvo sunku finansiškai ir psichologiškai, bet pastaruoju metu savo sprendimo nesigailiu. Klientų atsiliepimai ir pagyrimai motyvuoja. Tikiu, kad ateityje bus lengviau. Yra visokių minčių, bet nenuleidžiu rankų.
Klientūros rasti dar ir dabar sunku, bet po truputį ją auginuosi. Aš užsiimu ne tik padangų montavimu/balansavimu, bet ir meniniu lyginimu ir poliravimu, todėl šiek tiek lengviau rasti savo klientų. Lengviau yra su poliravimu, nes tokias paslaugas Alytuje teikiančių nedaug – galima viena ranka suskaičiuoti“, – optimizmo nepraranda jis.
Kol kas Valdas dirba vienas, bet neatmeta galimybės ateityje įdarbinti ir darbuotojų. Tiesa, šia mintimi jis kol kas ne itin žavisi.
„Į tai žiūriu atsargiai dar kol kas, nes nesinorėtų savo vardo ir savo įmonės patikėti į kitų žmonių rankas. Žmonės kartais atsainiai žiūri į darbą ir nori tiesiog uždirbti pinigus. Šiuo metu dirbu vienas ir nelabai laukiu, kai reikės ieškoti darbuotojo, nes gerą darbuotoją sunku surasti“, – sako jis.
Norintiems, bet nedrįstantiems sekti savo svajonių, Valdas pataria daugiau pasikliauti savo intuicija, kad vėliau netektų gailėtis dėl praleistų galimybių.
„Jeigu labai norite, imkite ir darykite. Viskas, ką prarasite, yra šiek tiek pinigų ir laiko. Juk yra posakis, kad senatvėje gailimės ne to, ką padarėme, o to, ko nepabandėme. Galų gale, jeigu nieko neišeis, bus gera pamoka. O pinigai gyvenime yra uždirbami. Geriausiu atveju surasite darbą, kurį dirbsite su malonumu“, – linki jis.
