Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per praėjusius metus Lietuvoje įregistruotų 7078 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 4,3 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios. Pernai, palyginti su 2009 metais, užfiksuota 115 įmonių daugiau su tokiomis neigiamomis verslo sąsajomis.
Praėjusiais metais daugiausiai naujai įsteigtų įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis buvo registruota viešbučių ir maitinimo paslaugų veikloje, t. y. 17 atvejų, kuomet 2009 metais tokių įmonių buvo tik 2. Taip pat pernai fiksuotas ženklus naujai įregistruotų įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis didėjimas elektros, dujų ir vandens tiekimo bei prekybos sektoriuose. Mažiausiai įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis registruota informacijos ir ryšių, statybos ir nekilnojamo turto veiklos sferose.
Augantis įmonių su neigiamomis sąsajomis skaičius viešbučių ir maitinimo paslaugų veikloje rodo sudėtingą sektoriaus situaciją. Praėjusių metų I-III ketvirčiais sektoriaus apyvartos sumažėjo 10 proc. ir buvo vienos blogiausių, lyginant su kitais ekonomikos sektoriais. Taip pat viešbučių ir maitinimo paslaugų sektoriuje augo vėlavimo atsiskaityti rizika, didėjo ir pradelsti įsiskolinimai.
Viešbučiams pavyko šiems metams susigrąžinti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą. Tai suteikia optimizmo, tačiau per 2009-2010 metus sukauptoms problemoms išspręsti nepakaks vien lengvatinio tarifo. Pasaulinės finansinės krizės padariniai gerokai sumažino atvykstamąjį turizmą. Prastas susisiekimas oro transportu iš Lietuvos su Europos miestais ir šiemet išliks problema, todėl atvykstamojo turizmo suaktyvėjimo galima tikėtis iš artimųjų kaimyninių šalių. Perkamoji galia išlieka silpna, todėl trumpalaikės sektoriaus perspektyvos išlieka neigiamos.
„Beveik trečdalis viešbučių ir maitinimo veiklos sferose veikiančių įmonių yra nepajėgios vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Nenuostabu, kad pernai šiame sektoriuje vyko aktyvi skolininkų „migracija“. Įmonėms, siekiančioms išvengti vėluojančių mokėjimų, derėtų pasidomėti, ar bendrovės vadovybė bei steigėjai, su kuriais planuoja bendradarbiauti, nėra migravę skolininkai iš kitos įmonės, tik prisidengę kitu vardu“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Pasak A. Buemann, neigiamų verslo sąsajų apimtys yra didesnės negu šiuo metu galima nustatyti. Pernai įsigalioję Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai įpareigoja naujai steigiamas ir jau veikiančias įmones atskleisti savo akcininkų struktūrą. Tačiau vengiantys skaidrumo akcininkai perleidžia savo akcijas į kitų rankas ir tikrieji naudos gavėjai įmonėje atskirais atvejais būna kiti asmenys nei nurodyti akcininkų ar vadovybės struktūroje. Todėl rekomenduojama atidžiau atsižvelgti į naujai įsteigtų įmonių akcininkus ir vadovus bei pokyčius akcininkų ar vadovybės struktūroje.
„Dažnai skolininkų „migraciją“ dangsto ir patys kreditoriai, tikėdamiesi, kad skolininkas atsiskaitys, arba kreditorius sutinka su daliniu skolos dengimu kartu įsipareigodamas neviešinti skolos fakto. Taip susidaro uždara grandinė, kurioje yra vienas laimėtojas – skolininkas. Išeitis iš tokios padėties tokia, kad verslo atstovai turėtų vieningiau keistis informacija tarpusavyje apie įsipareigojimų nevykdančias įmones“, – sako kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Daugiausiai naujai įsteigtų neigiamas verslo sąsajas turinčių įmonių praėjusiais metais ir toliau išliko Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės apskrityje. Pernai, palyginti su 2009 metais, įregistruotų naujų įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis labiausiai sumažėjo Panevėžio apskrityje.
Iš pernai naujai įsteigtų su neigiamų verslo sąsajų turinčių įmonių penktadalis įmonių šiuo metu jau turi pradelstų skolų, kurių suma siekia 130 tūkst. litų. Su minėtomis įmonėmis yra susiję 600 bendrovių, iš kurių 200 yra veikiančios ir turi po vieną ar daugiau pradelstų įsiskolinimų. Bendra tokių įmonių pradelstų skolų suma sudaro 50 mln. litų.
