Indonezijos prezidentas Joko Widodo paskelbė, kad Indonezija, siekdama užtikrinti vietinį tiekimą, „iki atskiro pranešimo“ sustabdys maistinio aliejaus ir jam gaminti naudojamų žaliavų eksportą.
Ši Pietryčių Azijos šalis yra didžiausia pasaulyje palmių aliejaus gamintoja. Jos penktadienio pranešimas sukėlė šios žaliavos kainų „šėlsmą“, sakė konsultacinės bendrovės „LMC International“ pirmininkas Jamesas Fry. Neapdoroto Malaizijos palmių aliejaus, pasaulinio etalono, ateities sandoriai šoktelėjo beveik 7 proc.
Šokas – ir kainos – šiek tiek atslūgo šią savaitę, kai „Reuters“ ir „Bloomberg“ pranešė, kad vyriausybė netaikys apribojimų neapdorotam palmių aliejui. Indonezijos žemės ūkio ministerija neatsakė į „CNN Business“ prašymą pakomentuoti situaciją.
Tačiau, analitikų teigimu, tikėtina, kad apribojimai vis tiek bus taikomi palmių oleinui – labiau apdorotam produktui, kuris naudojamas kepimo aliejui ir sudaro apie 40–50 proc. Indonezijos eksporto. Tai infliaciją paskatintų kaip tik tuo metu, kai pasaulinės maisto kainos pasiekė visų laikų aukštumas.
Palmių aliejus – kas ir kam?
Palmių aliejus yra įprastas ingredientas, naudojamas daugelyje pasaulio maisto produktų, kosmetikos ir namų apyvokos produktų. WWF duomenimis, jis naudojamas beveik 50 proc. visų prekybos centruose parduodamų fasuotų produktų.
Ši prekė taip pat daugelyje šalių naudojama maisto ruošimui, tarp jų ir Indija, kuri yra didžiausia šios prekės importuotoja pasaulyje.
Fry teigė, kad, įsigaliojus Indonezijos apribojimams, gali padidėti daugelio sandėliavimui tinkamų prekių, tokių kaip kepimo aliejus, greitai paruošiami makaronai, užkandžiai, kepiniai ir margarinas, kainos.
Palmių aliejaus kainos jau patyrė spaudimą po Rusijos invazijos į Ukrainą, nes rinkos stengėsi rasti alternatyvų Juodosios jūros uostuose įstrigusioms saulėgrąžų aliejaus siuntoms. Ukraina įprastai yra pagrindinė saulėgrąžų aliejaus gamintoja, tačiau Rusija tai „visiškai sujaukė“, sakė Fry.
Jis pridūrė, kad kiti veiksniai, pavyzdžiui, sausros Pietų Amerikoje ir Kanadoje, taip pat apribojo sojų ir rapsų aliejaus tiekimą.
Kodėl Indonezija žengia šį žingsnį?
Indonezijos lyderis, dar vadinamas „Jokowi“, penktadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad sprendimas uždrausti eksportą priimtas siekiant „užtikrinti nacionalinį maistinio aliejaus prieinamumą“ ir padėti išlaikyti jo įperkamumą.
Indonezijos valstybinės naujienų agentūros „Antara“ duomenimis, pasaulinėms palmių aliejaus kainoms smarkiai pakilus, indoneziečiai susidūrė su sunkumais įsigydami pagrindinių virtuvės produktų, todėl vyriausybė ėmėsi teikti pinigines subsidijas.
Šalis jau ėmėsi kitų priemonių, kad apsaugotų vietos atsargas. Sausio mėn. ji įvedė politiką, pagal kurią palmių aliejaus produktų eksportuotojai 20 proc. viso savo eksporto turi parduoti šalies viduje, praneša JAV žemės ūkio departamentas (USDA).
Vėliau taip pat „apribota“ mažmeninė kepimo aliejaus kaina – 14 000 Indonezijos rupijų (0,92 euro) už litrą, rašyta vasario mėn. atnaujintoje agentūros ataskaitoje.
Tačiau problema išliko, todėl praėjusią savaitę vyriausybė ėmėsi drastiško žingsnio ir blokavo eksportą.
Analitikai teigia, kad valdžios institucijos nori užtikrinti pakankamą kepimo aliejaus pasiūlą prieš musulmonų šventę Eid, kuri žymi Ramadano pabaigą ir vyks kitą savaitę. Indonezijoje gyvena daugiausia musulmonų pasaulyje.
Kas uždirba daugiausiai?
JAV žemės ūkio departamento duomenimis, Indonezija yra didžiausia pasaulyje palmių aliejaus gamintoja – praėjusiais metais ji pagamino 59 proc. pasaulinės produkcijos.
Toliau seka Malaizija ir Tailandas, atitinkamai gaminantys 25 proc. ir 4 proc. pasaulinės produkcijos. Kolumbija, Nigerija ir Gvatemala taip pat yra vienos pagrindinių gamintojų.
Kai kurie analitikai teigia, kad Malaizija galėtų padėti kompensuoti trūkumą, tačiau ji pati susiduria su tiekimo problemomis.
Nepriklausomos rinkos duomenų leidėjos „Palm Oil Analytics“ bendraįkūrėja Sathia Varqa sakė, kad Malaizija nuo pat pandemijos kenčia dėl darbo jėgos trūkumo.
„Atsargos Malaizijoje taip pat yra istoriškai mažos“, penktadienį savo pranešime rašė „JPMorgan“ analitikai.
Kitos šalys jaučia įtampą
Indija, kuri yra labai priklausoma nuo augalinių aliejų importo, jau pajuto pastarojo meto trūkumo poveikį, teigia Indijos tirpiklių ekstraktorių asociacijos (SEA) vykdomasis direktorius B. V. Mehta.
„CNN Business“ jis sakė, kad dėl išaugusių saulėgrąžų ir palmių aliejų kainų žmonės ėmė naudoti kitus ingredientus, pavyzdžiui, rapsų aliejų ir žemės riešutų aliejų.
Mehta skatina Indijos vyriausybę, kad ji pati padidintų tokių žaliavų gamybą, dėl „krizės“ apsirūpinimo maistu srityje.
„Didelės kainos per pastaruosius dvejus metus jau išmokė mus didinti savo pačių produktų gamybą ir produktyvumą, o dėl Ukrainos klausimo ir dabar Indonezijos ... tai mums davė gerą pamoką“, – pridūrė jis.
Kodėl dabar tai – ypač blogai?
Indonezijos draudimo sulaukta pasaulio vartotojams nepalankiu metu.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pranešė, kad kovo mėn. pasaulinės maisto kainos pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją. Jos ataskaitoje teigiama, kad „karas Juodosios jūros regione sukėlė sukrėtimus pagrindinėse grūdų ir augalinių aliejų rinkose“.
Naujausias FAO maisto kainų indeksas, pagal kurį vertinamas maisto prekių krepšelio tarptautinių kainų mėnesinis pokytis, buvo 33,6 proc. didesnis nei 2021 m. kovą.
Penktadienio ataskaitoje „JPMorgan“ analitikai teigė, kad Indonezijos eksporto draudimas „pila žibalo į ugnį".
„Tai dar vienas priminimas apie žemės ūkio produktų tiekimo grandinių pažeidžiamumą tokiomis sąlygomis, kai atsargos jau ir taip istoriškai mažos, o prie to prisideda ir neapibrėžtas Ukrainos eksporto apimčių praradimas ir istoriškai didelės gamybos sąnaudos“, – rašė jie.
Tam tikra prasme pasaulis pasikliovė palmių aliejumi iš Indonezijos dėl kitų sutrikimų atsiradusiai „spragai užpildyti“,– „tačiau Indonezija staiga užblokavo šį srautą“, – sakė Fry.
