Vilnietė Marija portalui tv3.lt pasakojo, kad pastaruoju metu jai pabrango plaukų kirpimas.
„Turiu ilgus plaukus, juos kerpu kas keletą mėnesių, už kirpimą mokėdavau 30 eurų, tačiau žiemą kaina pakilo iki 35 eurų. Žinau, kad kitose kirpyklose galiu apsikirpti ir pigiau, tačiau susidraugavau su kirpėja ir nenoriu jos pakeisti.
Kirpimo kaina pakilo sausio mėnesį, kai buvo padidintas minimalus atlyginimas, tuo pačiu, anot kirpėjos, kilo ir mokesčiai dirbantiems su individualia veikla. Be to, brango dujos ir elektra. Daugiau kirpimo paslauga nekilo“, – pasakojo Marija.
Mergina prisipažino, kad vasarą yra pakviesta dalyvauti dvejose vestuvėse.
„Noriu pasipuošti, tad jau pradėjau ieškoti makiažo specialistės. Makiažas man atsieis apie 50 eurų. Dar papildomai kainuos plaukų sutvarkymas. Išeis tikrai nemaža suma.
Svarstau, galbūt antroms vestuvėms nebesidarysiu makiažo, verčiau pataupysiu“, – svarstė Marija.
Vilnietis Tomas pasakojo, kad pastaruoju metu pabrango kirpimas ir jam.
„Paprastai kerpuosi netoli namų esančiame prekybos centre. Pamenu, prieš pandemiją paprasto kirpimo kaina buvo 18 eurų, tada pandemijos metu paslauga pabrango iki 22 eurų, o dabar jau ir 25 eurai.
Žinoma, galėčiau rasti ir pigiau, bet kai pripranti prie vienos vietos, vėliau sunku pakeisti įprotį. Vis dėlto norėtųsi tikėti, kad kada nors toks brangimas bent jau sulėtės. Kitaip turbūt teks retinti apsikirpimų skaičių arba mokytis kirptis pačiam“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo pašnekovas.
Grožio salonai priversti kelti kainas?
Vilniaus grožio salono „Desėja“ atstovė pasakojo, kad klientų srautai pastaruoju metu sumažėjo.
„Grožio paslaugos tikrai nėra pirmo būtinumo, tad žmonės ėmė rinktis, kam leisti pinigus. Vienos moterys teikia pirmenybę nagams, tad darosi manikiūrus, kitos nori plaukus susitvarkyti. Tačiau nei viena paslauga nėra pirmo būtinumo.
Pastebime, kad daugiau klientų sulaukiama artėjant kokiai nors progai. Žmonės nori puoštis“, – pastebėjo grožio salono atstovė.
Ji tikino, kad grožio priemonių nepirko iš Rusijos ar Baltarusijos.
„Tačiau esami tiekėjai kelia mums kainas. Tad esame priversti jas kelti ir savo klientams. Be to, dujos brango 60 proc. Jeigu anksčiau mūsų sąskaitos siekė 160 eurų, dabar jau siekia 520 eurų. Elektros sąskaita išaugo nuo 89 eurų iki 300 eurų.
Be to, augo minimalus atlyginimas ir mokesčiai dirbantiems su individualia veikla. Juk viskas susideda. Tad privalėjome pakelti savo paslaugų kainas. O jeigu visi tiekėjai ir toliau kels kainas, tada ir mes turėsime tai daryti. Tad dabar tikrai sunku prognozuoti ir pasakyti kokios kainos bus ateityje“, – sakė grožio specialistė.
Pasigenda valdžios pagalbos
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė irgi tikino, kad šiuo metu žmonėms svarbu įsigyti pirmo būtinumo prekes.
„O grožio paslaugos tokios nėra. Jos nėra tokios svarbios, kaip, pavyzdžiui, maisto produktai ar komunalinės paslaugos.
Plaukai auga, todėl žmonės kerpasi. O kitomis grožio paslaugomis naudojasi rečiau. Pandemija žmones išmokė patiems atlikti tam tikras grožio procedūras. Arba be jų tiesiog apsieiti. Tad šiuo metu grožio salonai tikrai neturi klientų antplūdžio. Juolab, kad brangstant įvairioms priemonėms, augo ir grožio paslaugų kainos“, – pasakojo asociacijos vadovė.
Anot J. Mačiulienės, valdžia smulkiems verslams gelbėjimo rato nenumetė.
„Turime kapanotis patys. Net nespėjome atsitiesti po pandemijos, nes brango visi energetiniai ištekliai, dujos, elektra.
Dabar prasidėjus karui nutraukėme bendradarbiavimą su rusų, baltarusių tiekėjais. Todėl priemonių logistika šiek tiek stringa. Tačiau esame įpratę reikalingų priemonių nusipirkti rezervui iš anksto. O kainos išaugo, stebiuosi, kaip grožio specialistai dar sugeba išgyventi susimokėję visus komunalinius mokesčius“, – sakė grožio specialistų atstovė.
J. Mačiulienė pastebėjo, kad jeigu anksčiau į grožio parodas susirinkdavo daug žmonių, dabar jų ateina kur kas mažiau.
„Tai rodo, kad šiuo metu žmonėms rūpi kiti dalykai, jie perka kitokias prekes. Dar važiuodama gatve mačiau žaliuzėmis uždengtus grožio salonų langus. Anksčiau, prieš 5 metus, tokių vaizdų tikrai nematydavau. Priešingai artėjant Velykoms žmonės norėdavo pasigražinti, apsikirpti. Šiais metais to nebuvo.
Žmonės persiskirstė prioritetus. Susiskaičiavo, kam pinigų dar turi, o kam jau nebe. Šiandien žmonės jau pagalvoja, kiek ir kam jie nori mokėti už grožio paslaugas“, – pastebėjo asociacijos vadovė.
Pasak jos, šalies sostinė Vilnius visada yra aktyvesnė ir gyvesnė.
„Mažesniuose miestuose gyvenimas yra kitoks. Skiriasi žmonių atlyginimai. Jeigu Vilniuje žmonėms sunku pragyventi uždirbant 2 tūkst. eurų, tai Kaune ar Klaipėdoje tie 2 tūkst. eurų žmonėms atrodo labai didelė suma.
Be to, grožio paslaugų kainos Vilniuje yra aukštesnės nei kituose miestuose“, – pripažino grožio specialistų atstovė.
Gyventojai atsisako nebūtinų paslaugų
Prekės ir paslaugos Lietuvoje brango daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistai skaičiuoja, kad beveik pusė visų gyventojų yra priversti taupyti, jie atsisako nebūtinų prekių ir paslaugų.
„Eurostat“ duomenimis Lietuvoje infliacija siekė 15,6 proc., Estijoje – 14,8 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 11,5 procento.
Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 7,8 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.
Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
„Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas. Šis Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bei augančios infliacijos sukeltas nerimas turi įtakos ir finansinės elgsenos pokyčiams. Gyventojai ne tik atideda nebūtinus pirkinius, bet ir skiria daugiau dėmesio savo biudžeto planavimui“, – sakė Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
