Jei jums svarbu nepermokėti, pvz., už sviestą, pastaruoju metu prekybos centre teks gerokai paskaičiuoti. Pakelių svorių įvairovė labai plati, o kainos taip pat skiriasi. Galite rasti pakelį 100 gramų, 125 gramų, 160 gramų, 175 gramų gal ir kitokių. O mažas pakelis gali kainuoti net ir brangiau už didžiulį.
Tokia įvairių sviesto ir kitų tos pačios grupės prekių pakuočių svorių įvairovė dėl maisto brangimo susirūpinusiems pirkėjams kelia ne tik pasipiktinimą, bet ir įtarimų, ar taip verslininkai negudrauja – siekdami sudaryti įspūdį, esą jų produktas nepabrango, už tą pačią kainą mėgina parduoti mažesnį produkto svorį:
„Mus apgauna, kaip visada. Anksčiau buvo 500 gramų, dabar lyg tas pats 400 gramų, dabar bus 350 gramų už tą pačią kainą. Viskas brangsta.“
„Kad ne taip atrodytų, kad kainos kyla.“
„Pati pasiskaičiuoju, nes jie prirašo savo naudai.“
„Sumažina kiekį, o kaina labai mažai skiriasi.“
Kainas prekybos tinkluose stebintis „Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas pasakoja, kad pakuočių svorio mažinimu užsiima tiek lietuviškos, tiek tarptautinės kompanijos, mat brangstant maistui siekia išsaugoti, o jei pavyks, tai ir pasididinti pelnus.
„Visos kruopos pas mus būdavo po 1 kilogramą, po to pasidarė 900 gramų, vėliau 800 gramų. Šitą dabar irgi matome. Miksavimas pilno svorio, 1 kilogramas prekių ir primaišoma prekių už 500, 550, 800 gramų“, – komentuoja „Pricer“ atstovas P. Čepkauskas.
Prekybos ekspertas sako, kad mažindami produkto svorį, prekybininkai ir gamintojai gali siekti ne tik sudaryti įspūdį, kad jų produktas nepabrango, bet ir įtikti ribotą biudžetą turintiems pirkėjams. Esą sumažinta pakuotė, nors ir santykinai brangesnė, gali suvilioti ir tuos pirkėjus, kurie didesnės tiesiog neįperka.
Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis prekybininkų ir gamintojų vykdomus pakuočių svorio mažinimus peikia, tačiau pripažįsta, kad per šį brangymetį verslininkai gali griebtis tokių gudrybių, kad jų produktą pirkėjas įsidėtų į krepšelį.
„Mūsų vieni iš konkurentų tą dalyką darė, sviestas man užkliuvo, jie pradėjo daryti lyg su privačia etikete 90 gramų. Mes tikrai to nedarėme, čia yra praeitis. Šitame dalyvauja prekybininkai ir gamintojai. Negalime sakyti, kad tai tik prekybininkų poreikis. Visi gamintojai nori, kad būtų parduota jų prekė, daro visokius veiksmus“, – tikina D. Dundulis.
D. Dundulio nuomone, griebtis pakuočių mažinimo gali visgi daugiausia verslo naujokai, to dar neišbandę per ankstesnes krizes. Tačiau pirkėjai neva šiuo metu yra kur kas dėmesingesni, juo labiau, kad ir kainos prekybos centruose turi būti nurodytos ne tik už pakuotę, bet ir už kilogramą, nors ir mažesniu ir sunkiau įskaitomu šriftu.
Kad šiemet drastiškai brangstant mastui pirkėjai dar akyliau skaičiuoja, ką ir už kiek perka, patvirtina ir prekybą kontroliuojančios institucijos. Šiemet pirkėjų skundų dėl galimo maisto produktų svorio sukčiavimų – keturiskart daugiau nei pernai ir trečdalis jų – pagrįsti. Pareigūnai pirkėjus ragina būti labai dėmesingus ne tik turguje, bet ir prekybos centruose.
„Gali būti sukčiavimas sveriant fasuotas prekes arba vykdant prekybą naudojamos svarstyklės be patikros. Viename prekybos centre fasuotojas buvo pats prekybos centras, fasuojant nustatytas faktinis kiekis kartu su pakuote, buvo apgaunami pirkėjai“, – sako metrologijos inspekcijos patarėjas Rimantas Sanajevas.
Visos maisto prekės, brangusios kovo mėnesį, anot „Pricer“ ekspertų brangsta toliau ir tai gali tęstis dar artimiausius porą mėnesių. Visgi jie sako, kad atidžiai stebint produktų kainas ir nepraleidžiant akcijų, galima būtiniausių maisto produktų krepšelį nusipirkti su 20 proc. nuolaida.
