Be to, nuo birželio padidėsiančiomis pensijomis senjorai guosis neilgai. Jau nuo liepos gresia naujas elektros ir dujų kainų šuolis.
Senjorė Dijana skuba kuo daugiau sudaiginti ir prisiauginti daržovių ir uogų, kad kuo mažiau tektų išleisti pinigų parduotuvėje. Šiemet maistui išbrangus, moteris viliasi bent taip lengviau išgyventi infliacijos cunamį ir šnairuoja į valdžią.
„Jiems pensininkai vienodai rodo. Nesuinteresuoti. Kainos visur kyla, o iš ko žmogus mokės, nusipirks geresnį kąsnį, ne“, – kalba senjorė Dijana.
O infliacija Lietuvoje toliau auga ir ją šiuo metu labiausiai didina būtent maisto kainų šuolis. Balandį prekės ir paslaugos vidutiniškai brangesnės jau beveik 17 proc. nei prieš metus, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Vos per vieną mėnesį pomidorai pabrango 70 proc. kvietiniai miltai, morkos, kopūstai pabrango 25 proc., aliejus – dešimtadaliu, kiauliena – 7 proc.
Lietuviams kenčiant didžiausią infliaciją visoje Europos Sąjungoje, Seimas nusprendė dar 5 procentais padidinti pensijas.
„Infliacija veikia visų žmonių pajamas. Natūralu, dėl to priimami šie sprendimai. Šitas specialiu įstatymu pensijų kėlimas nėra vienintelė priemonė. Jau nuo sausio pensijos didėjo 12 proc., labiau nei numato teisės aktai. Dabar papildomas indeksavimas padidins pensininkų pajamas“, – teigia socialinės apsaugos ministrė Monika Navickienė.
Nuo birželio vidutinė senatvės pensija padidės 22 eurais ir sieks 482 eurus, o turintys būtinąjį stažą gaus 25 eurais daugiau – pensija viršys pusę tūkstančio eurų ir sieks apie 510 eurų. Nors valdantieji prikaišioja, kad toks pensijų didinimas iš Sodros pareikalaus papildomų 115 milijonų eurų, senjorai skundžiasi, kad 20 eurų per mėnesį vargiai kompensuos išaugusias kainas:
„Kas tas 20 eurų, kas niekas. Nueisiu buteliuką nusipirksiu ir nebėra. Ir tą pakėlė. Tegu 200 eurų deda, kaip ES.“
„Mažokai, reiktų daugiau. Aš mažai gaunu pensijos, tik 335 eurus.“
„Bus vienąkart į parduotuvę nueiti ir viskas. Jei duos, paimsiu. Per daug taškytis gal neturi pinigų. Išlaidų daug, kur reikia ir nereikia. Ir į šonus nuplaukia.“
„Gal reikės mokesčius mokėti didesnius. 20 eurų tas pats, kas nieko.“
„Vienas mažas apsipirkimas, bet vis į priekį.“
„Nors 50 eurų, kainos kiek pakilo.“
Lietuvos banko vadovai pensijų didinimą vidury metų peikia kaip politiškai motyvuotą, kuris nukrypsta nuo įstatymu nustatytos indeksavimo sistemos.
„Bus papildomai indeksuojamos socialinės išmokos plačiai, senatvės ir valstybinės pensijos. Papildomai kompensuoti elektros ir dujų kainų padidėjimą plačiai visiems nediferencijuojant pagal pajams yra dosnumo ir netikslumo“, – kalba Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Tačiau premjerė Šimonytė mėgina guosti, kad antrąkart šiemet didinamos pensijos pensininkams tikrai kompensuos išaugusias komunalinių mokesčių sąskaitas, pabrangusį maistą, vaistus ir medicinos paslaugas.
„Čia yra papildomas indeksavimas, metinė indeksacijos suma, vertinant pagrindinį indeksavimą nuo sausio 1 d. ir šitą papildomą, tikrai turėtų aplenkti infliaciją, net ir tą nemalonią prognozę, kurią esame nustatę“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Opozicijos atstovai premjerės optimizmu netiki ir priekaištauja, kad didesnių pensijų gavėjų pensijos padidės labiau, tad ragina mažiausių pensijų gavėjams skirti dar ir papildomas išmokas.
„Mūsų frakcijos siūlymas buvo mąstyti gal net apie vienkartines išmokas, kurių dydis būtų atvirkščiai proporcingas pensijos dydžiui. Jei gauni didesnę pensiją, gauni mažesnę išmoką, o gaunantys mažesnes pensijas gautų mažesnes išmokas“, – teigia Seimo narys Linas Kukuraitis.
„Jei žiūrėti socialiai, tai nėra kažkas teisingo ir skatinančio. Turi būti vieninga sistema socialinio draudimo, didesnės pensijos visiems“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.
Nuo birželio padidėsiančiomis pensijomis senjorai guosis neilgai. Jau nuo liepos gresia naujas elektros ir dujų kainų šuolis. Elektra ir dujos turėtų brangti apie 40 proc. Tiesa, valdantieji tvirtina, kad toks elektros ir dujų kainų šuolis bus mažesnis nei turėtų pagal rinkos kainas. Seimas po pateikimo pritarė vyriausybės projektui apriboti energijos kainų augimą ir numato energetikos įmonėms iš valstybės biudžeto pervesti pusę milijardo eurų kompensuoti skirtumą tarp rinkos kainų ir tarifų gyventojams.
